Kaip sodas pavirto džiunglėmis.

Praėjo 20dienų kaip nebuvau įžengus į soda ir štai rezultatas...

Opera "Eugenijus Oneginas"

Praeitais metais Ramutė teiravosi, kas norės 2012 metų gegužės mėnesį važiuoti į Vilnių, į Piotro Čaikovskio operą "Eugenijus Oneginas". Vos tik išgirdus apie pasiūlymą net nesvarsčiau ir jau sekančią dieną atnešiau pinigus už bilietą.
  Taigi, šį šeštadienį važiavom į operą. Vis svarsčiau ar kas nors iš choristų važiuos kartu ar ne.Susitikimo vietoje, kur laukėme autobuso, kuris vežė mus į Vilnių, pamačiau choristes Neringą, Vaidą ir Ritą. Neringa buvo su dukra Izabele, o Vaida su vyru.

Vaizdas pro autobuso langą

Lotynų Amerikos Festivalis 2012

Visą rytą dariusi muzikos istorijos konspektą, galiausiai išsiruošiau į biblioteką, gražinti knygas bei nueiti Žalgirio arenos amfiteatre vyksiantį renginį pavadinimu "Lotynų Amerikos festivalis 2012".
  Galėčiau teigti, kad šiandien susitikimų dieną. Atėjusi į stotelę sutikau kaimynę Kristiną. O važiuodama autobusu, kursiokę Editą su drauge, kurios taip pat keliavo į muzikos skyrių. Nunešusi knygas skubėjau į Žalgirio areną. Renginys turėjo prasidėti 17val. bent jau taip aš maniau. Atėjusi prie Žalgirio arenos niekaip negalėjau rasti įėjimo. Tolumoje pamačiau kaip vienas iš arenos darbuotojų, jaunimo grupelę nusiuntė laiptais žemyn. Aš pasekiau iš paskos. Nusileidusi ten nieko neradau. Po kelių sekundžių laiptais nusileido moteriškė pasiteiravusi ar aš ieškau renginio vietos. Aš pasakiau, kad taip. Netoliese pamatė kitą arenos darbuotoją, kuris nurodė mums kelią. Ir štai priėjusios prie "raudonai-balto kilimo" pagaliau pamatėme nuorodą.

Alyvos ir guminukai

Jau galutinai prasiskleidė alyvos, o kadangi vakar po darbo ėjau išnešti šiukšlių, praėjau pro alyvų krūmą, kuris dar buvo šlapias po lietaus ir nesusilaikiau ir parsinešiau kelias šakas namo. Nuostabus kvapas.Dabar kaskartą įėjus į kambarį jaučiu tą svaiginantį kvapą.

  Nors jau artėja egzaminai, ateinančią savaitę jų bus net trys, visgi leidau save palepinti: įsijungiau parsisiųstą filmą "The lady" ir valgiau mamos nupirktus guminukus.

Love

Pasivaikščiojimas po Santaką

Išsiruošėme su mama į "Ermitažą", kadangi artėja vasara ir pats laikas pabaigti, o gal pradėti(?) remontą .
Nusipirkusios ko trūksta, užėjome į "Norfą". Po jos važiavome į "Iki". Ten palikome pas mamos bendradarbę daiktus ir kadangi iki autobuso buvo likę laiko ėjome pasivaikščioti po Santaką. Jau neprisimenu kada buvome paskutinį kartą išėję ramiai pasivaikščioti po miestą, be tikslo. Po keliui sutikome mamos klasioką, kuris vienas vaikštinėjo. Net nepastebėjome kaip laikas prabėgo, ogi žiūrim į autobusą į kurį planavome eiti, nespėjome tad pasiėmėme savo pirkinius ir ėjome namo pėstute.

Lietuviška meilės diena

Balandžio 20 dieną gavau nuo kolegos Viliaus facebook'e laišką su klausimu-prašymu dalyvauti koncerte, kuris skirtas meilės dienos progai. Suprantama, kad sutikau , nes pasiilgau koncertinės veiklos.. bei tai puiki proga išgirsti kitus bei pasimatyti su Viliumi, kurio gan seniai nemačiau.
Taigi vakar 18val. Zamenhovo gatvėje  P. Stulgos liaudies instrumentų muziejaus kamerinėje salėje įvyko "Lietuviškos meilės dienos" koncertas-vakaronė.
 Vilius parašė, kad galiu ateiti 16:30 parepetuoti. Tad susiruošiau ir jau ruošiausi išeiti, kai į galvą kilo mintis, kad reikia nusifotografuoti, nes beveik neturiu naujų nuotraukų visu ūgiu, o juk reikia įamžinti ir naujuosius akinius ir susiaurintąją suknelę.. =D

Naujieji akiniai ir..

Sentimentai, mintys...

Neįtikėtina. Mes su nostalgija prisimename praėjusius laikus, su viltimi žvelgiame į ateitį, bet nemokame džiaugtis ir įvertinti dabarties.  Vis dažniau galvoju apie praeitį ir ateitį ir vis dažniau pagaunu save, galvojant, kad greičiau praeitų ši diena ir ateitų rytdiena, vasara, kiti metai ... Ir jie ateina, bet jie netokie kokius aš įsivaizduoju. Ir tai suprantama. Juk aš dabar, šituo esamuoju laiku nieko nedarau, kad kažką pakeisti. Tik laukiu. . O ko laukiu? Stebuklo? Dienos, kai išauš rytas ir suprasiu "Taip, tai ši diena. Nuo šiol viskas bus kitaip". Mane dažnai aplanko mintys ir noras padaryti kažką prasmingo, bet net neįsivaizduoju kas tai galėtų būti ir kam viso to reikia. Laikas eina ir kuo toliau tuo greičiau. Ir aš mintimis keliauju į ateitį ir matau ten senutę Ilaną, sėdinčią ir bandančią atsakyti sau į klausimą " Ar prasmingai nugyvenau šį gyvenimą?" .
  Aš įsitikinusi, kad jei kažkuris iš mūsų žinotų, kad šiandien yra paskutinė jo gyvenimo diena, jis į viską pažvelgtų kitomis akimis ir brangintų kiekvieną minutę, gal net leistų sau padaryti tai ko nebūtų išdrįsęs padaryti kitomis aplinkybėmis. Juk mes taip visko bijome, mums taip rūpi, ką pasakys kiti žmonės. Todėl uždarome duris pasauliui ir gyvename tarp savo keturių sienų.O juk taip gerą pamatyti tai ko nematei, išgirsti tai ko negirdėjai.

Daugiau jokių gėlių..

Man rodos atėjo metas nustoti fotografuoti gėlytes, nes man pačiai darosi negera. Laikas susirasti kitus objektus.. Tad šiuo blog'u oficialiai uždedu spyną gėlių temai.

Motinos diena

Motinos dieną šventėme penktadienį, kadangi norėjau, kad savaitgalis būtų laisvas. Po paskaitų, o tiksliau polifonijos susitikau prie Aleksoto tilto su mama ir ėjome į miestą ieškoti man akinių rėmelių. Negaliu teigti, kad esu visiškai akla, bet kai einant gatve žmonių veidai liejasi, praeinu pro pažįstamus, o parduotuvėje prieinu prie  panelės ir pasisveikinu galvodama , kad čia mano buvusi klasiokė,o ji nustebusiu žvilgsniu žiūri į mane, o aš nežinau kur dėtis ir lyg niekur niekur neždinuosi iš parduotuvės ...Tai truputį mane gluminą ir stato į nemalones situacijas.
  Taigi... Pirmiausia užėjome į Eagle vision , po to į vission express ir t.t. ir t.t.  perėjome visą Laisvės alėja ir nusprendėme grįžti į Optikos pasaulį kur buvau nužiūrėjusi vienus tikusius ir patikusius rėmelius. Dar kartą pasimatavau ir nuėjau į kabinetą kur gydytoja  man patikrino akis. Po visų procedūrų mes niekaip negalėjome nuspręsti ar man dėti cilindrus(?) ar ne. Su savim nebuvau pasiėmusi senųjų akinių, o ir jų stiprumo nežinojau. Tad susitarėme, kad ateisiu pirmadienį ir atsinešiu senus akinius.

Fifa Fishman

Jau kažkada buvau įkėlusi savo katytės nuotrauką. Bet antradienį valandėlę skyriau savo augintiniui , o tiksliau jos fotografavimui. Kas mane labiausiai žavi tai jos išraiškos. Mes dažnai su mama mėgstame įgarsintį ją jai vienaip ar kitaip pažvelgus. Kartais pagalvoju, kad galėčiau net sukurti filmą :D Taigi, grožėkitės !

Geriau įsigytum kondicionierių, o ne fotoaparatą..

Pavasaris

Pastarąsias dienas tvarkiausi sode, o šiandien nusprendžiau pailsėti ir pasideginti kol geras oras. Sode jau pražydo tulpės ir smulkiažiedžiai narcizai.

Šeimyna