2013 m. liepos 30 d., antradienis

22

Vasarai gerokai įpusėjus supratau, kad ši vasara ypatinga. Ypatinga tuo, kad sutikau daug naujų žmonių ir pajutau begalinį norą patirti kažką naujo ar pagaliau prisiversti ir padaryti tai apie ką tik svajojau.
Gimtadienis prasidėjo šokoladinėje kartu su Gariu, skanaujant šokolado fondiu. Vėliau važiavome pas mano močiutę į Salius, kur vyko šventės pratęsimas kartu su Augustinu ir Ugne.
Dieną po gimtadienio prabudau anksti. Atsikėliau, apsitvarkiau virtuvėje ir išėjau bėgioti. Jau kelios dienos iš eilės kaip eidavau bėgioti, bet šįkart nutiko neįtikėtinas dalykas, nubėgau nuo namų iki Trijų mergelių tilto nesustojus. Tad neįtikėtinai didžiavausi savim ir visą dieną jutau begalinį energijos antplūdį.
Su močiute

2013 m. liepos 19 d., penktadienis

Kvietimas priimtas

Iš tiesų mintis pakviesti vaikinus šašlykams buvo atėjus dar jiems neišvažiavus, bet kažkaip nedrįsau. Tad jau po laiko pakviečiau Eyup'ą. Kadangi jis kaip ir didelė dalis musulmonų kiaulienos nevalgo, kepėme vištieną.
O kol ji kepė, mama nusprendė pavaišinti svečią sodo gerybėm-uogom. Pasirodo Eyup nebuvo ragavęs agrastų, jie pas juos neauga. Vyšniom, serbentais nenustebinome. Tiesa jis paminėjo, kad jo močiutė darže augina taip pat ir riešutus, įvairias daržoves.

I love berries

Vienintelis dalykas augantis mūsų sode, neskaitant gėlių tai uogos. Dideliu jų asortimentu negalim pasidžiaugti, auga tik agrastai, serbentai ir vyšnios. Ak tiesa, sodo gale dar buvau radusi kelias miniatiūrines braškes. Šiais metais, pirmą kartą per eilę metų, turėtų sunokti vynuogės. Ir kai bebūtų, skaniausios uogos tik ką nuskintos.
 Šiandien specialiai išėjau į sodą , kad surinkti likučius uogų.

2013 m. liepos 5 d., penktadienis

Paskutinis vakaras

Štai ir atėjo paskutinis vakaras mano naujiems pažįstamiems Lietuvoje. Manau viena dalis jų džiūgavo, galėsiantys grįžti namo, kita dalis liūdėjo, palikdama atmintyje smagias akimirkas. Bet šiaip ar taip Žemė sukasi nesustodama todėl ir mes privalome judėti toliau.                                            Vakarienė suvalgyta, 
 Arbata išgerta, 
Dainos sudainuotos,
Sudie, Lietuva
                                                                                                  
Ridvan ir Taškin ruošia vakarienę

2013 m. liepos 4 d., ketvirtadienis

Naujieji pažįstami

Vieną dieną mama grįžus iš darbo man sako : "Pas mane ateinantis klientas turkas už savaitės išvažiuoja iš Lietuvos, bet norėtų su kuo nors kalbėti lietuviškai, kad neužmiršti tai ką išmoko per pusmetį, todėl daviau jam tavo skype."
 Mano reakcija tokiais atvejais dažniausiai būna visad tokia pati "Kodėl negalima pirmiausia manęs atsiklausti?".
Taigi, vieną vakarą prisijungus prie skype, pamačiau kontakto Tashkin kvietimą. Suprantama priėmiau.
Pradžioje buvau nusiteikus kiek priešiškai, bet atsileidau. Kai bebūtų, naujos pažintys įneša į gyvenimą kažką naujo. Susipažįsti su žmonėmis, jų kultūra, vertybėmis. Sužinai jų subjektyvę nuomonę apie savo kraštą ir žmones.
Kitas įdomus faktas tai, kad jie pusę metų gyveno netoli mano namų, net kelis kartus buvom prasilenkę, bet susipažinome tik paskutinę savaitę. Niekada nebūčiau pagalvojus, kad sėdėsiu su jais prie vieno stalo, kalbėsimės ir gersim arbatą ir net dainuosim vieni kitiems dainas.

Langai

Atostogos dar neįpusėjo, o man jau norisi grįžti į univerą. Kiekvieną dieną nesėkmingai bandau rasti veiklos: serialai, muzika, fotografija, tvarkymasis sode, namuose. Šįkart nusprendžiau išplauti langus savo kambaryje, o užbaigus, negalėdama atsispirti dienos šviesai padariau keletą autoportretų.