Atvykus Izraelį siaubingai ilgėjausi muzikos ir žinoma choro. Todėl įvairiais keliais bandėme surasti man tinkamą chorą. Sakydama tinkamą turiu omeny amžiaus cenzą, geografinę padėtį bei muzikinį lygį.
Kadangi hebrajų kalbos pradėjau mokintis tik rugsėji, mažai ką besupratau, todėl ilgą laiką nedrįsau rašyti chorų vadovams.
Bet galiausiai gruodžio mėnesį parašiau ir buvo atsakyta, kad jiems narių netrūksta, bet visada su džiaugsmu priima naujus dainininkus. Tad atėjau į pirmąją repeticiją, mane iš klausė ir pradėjau lankyti chorą Izraelyje.
Choras "Adi" - tai jaunimo choras, besirenkantis Ramat Avive, Tai vienas iš kelių Izraelyje esančių jaunų chorų. Viena pagrindinių priežasčių lėmusi jų susikurimą tai ir buvo faktas, kad Izraelyje nėra mėgėjiškų jaunimo chorų. Visi jauni chorai esantys Izraelyje atstovauja mokyklą, universitetą ar konservatoriją.
Dainininkai dainuojantys chore mane priėmė labai šiltai. Ir nors aš dar nelabai mokėjau (ir nelabai vis dar moku) hebrajų kalbą tai nekliutis. Mes dažnai kalbame angliškai. Kitus įdomus dalykas, tai kad nors Izraelyje siaubingai daug rusakalbių žmonių, mūsų chore jų išskyrus mane nėr nei vieno. Gal ir gerai.
Kaip ir bet kuriame chore repeticijos prasideda nuo įsidainavimo, kuris trunka beveik 30 min. Dažnai aukštiems garsams išgauti pasitelkiame fizinius judesius: rankų mosikavimą, bėgimą, prisėdimus. Ko beje niekad nebūdavo mūsų chorų repeticijose Lietuvoje.
Kadangi dainuoju chore jau pusę metų, paruošėme trys programas (S. Rosi dainos, Brahamso Requime ir įvairių izraelio autorių dainos) galiu pasakyt, kad repeticijose daugiausia dirbama ties pačiu muzikiniu tekstu. Dirigentas retai iliustruoja kaip reikia atlikti vieną ar kitą vietą. Dažniausiai tam tikrai kūrinio daliai skiriamas laikas, kurio metu choristai surašo dinamikos ženklus ir vėliau bando remiantis jais bando dainuoti.
Pirmasis koncertas, kuriam ruošėmės vyko Haifos universitete, Dainavome nevieni, prie mūsų prisijungė dar vienas kolektyvas. Nelabai yra iš tiesų ką pasakot. Grojęs vargonininkas dažnai klysdavo. Chorai atliko kaip buvo išmokę. Bet ko man labiausiai trūko tai dirigento pasisakimo po koncerto: kaip viskas jo manymu praėjo ir t.t.
