Žiemai einant į pabaigą...

Kad ir kaip niurzgėčiau, burbėčiau, kad šalta, veidas prie -25 neįrausta, o jau pasiekia buroko spalvą, rankos sušąlą taip, kad atrodo kraujas nebeteka,  reikia nešioti malkas iš sodo galo , kūrenti, vaikščioti nevalytais keliais ir takeliais, o jei dar kas einant žiemos takeliu paskambina ir tenka nusiimti pirštines, kad paspausti tą prakeiktą ragelio mygtuką, tai net kantriausiam žmogui gali išsprūsti nepadorus žodelis ... Bet.. bet visgi žiema savaip žavi ir jei mes tai pastebime, visos neigiamos emocijos keliauja lauk, nevalytais keliais, ieškoti kitų aukų.

Bent nereikia  pjauti žolės, rinkti supuvusių obuolių

Pirmas kartas..

Nesupraskit manęs neteisingai, bet .. taip , šiandien buvo pirmas kartas kai gaminau picą :D Labai bijojau, kad nepavyks ir teks mesti į šiukšlių dėžę, kadangi nesu kulinarė, bet gavosi gan neblogai, turint omenyje, kad tai pirmas kartas, tikrai yra kur tobulėti. Pado kraštai gavosi gan kietoki, sūri sekantį kartą reiks dėti kitokį, bet visumoje buvo skanu, turint omeny, kad prieš tai suvalgiau 2 kruasanus, pusę paprikos, vynuogių .. su mama suvalgėme visą picą , neliko nė gabalėlio..