Praeitais metais Ramutė teiravosi, kas norės 2012 metų gegužės mėnesį važiuoti į Vilnių, į Piotro Čaikovskio operą "Eugenijus Oneginas". Vos tik išgirdus apie pasiūlymą net nesvarsčiau ir jau sekančią dieną atnešiau pinigus už bilietą.
Taigi, šį šeštadienį važiavom į operą. Vis svarsčiau ar kas nors iš choristų važiuos kartu ar ne.Susitikimo vietoje, kur laukėme autobuso, kuris vežė mus į Vilnių, pamačiau choristes Neringą, Vaidą ir Ritą. Neringa buvo su dukra Izabele, o Vaida su vyru.
. Atvažiavę į Vilnių, pažiūrėjome, kad dar turime pusantros valandos tad nusprendėme pasivaikščioti po centrą, juolab , kad vyko Gatvės muzikos diena. Žmonių buvo neišpasakytai daug, visur mėtėsi mažos coca-colos skardinės mat gigantiškos, judančios coca-colos skardinės vaikščiojo po miesto centrą ir jas dalino nemokamai. Atėję į Gedimino prospektą negalėjome apsispręsti: ar eiti pavalgyti ar eiti pasivaikščioti. Visi gi po 5min vaikščiojimo pirmyn atgal, nusprendėm, kad eisim užkasti. Kaip minėjau žmonių mieste buvo nežmoniškai daug man net nepavyko nieko toje minioje užfiksuoti savo nuostabiuoju Nikonu. Po ilgų ieškojimų radome laisvą staliuką vienoje iš picerijų. Mano nuostabai, šeimynos užsisakė salotas, o aš ilgai svarsčiusi: pica ar lietiniai; nusprendžiau, kad imsiu lietinius ir apelsinų sultis. Beje turbūt pirmas kartas, kai užsisakiau 400ml sulčių ir jas sėkmingai įveikiau.
Užkandę, keliavome į Operos ir baleto teatrą. Ir čia mūsų keliai išsiskyrė, nes mūsų vietos buvo skirtingose aukštuose. Bet atėjusi į biliete nurodytą vietą- II-tro balkono,5 ložę pamačiau ten kitą choristę, kuri sėdėjo su kolegėmis. Nuskambėjus skambučiui, prasidėjo opera.
Opera buvo trijų dalių, su dviem pertraukomis, kurių metu ėjau truputi pasivaikščioti bei pažiūrėti apačioje iškabintas berods 2006-2011 metų geriausiųjų atlikėjų nuotraukas iš pasirodymų.
Pasibaigus operai, žiūrovai palydėjo artistu gausiomis ovacijomis ir šūksniais.
Prisipažinsiu opera man patiko. Suprantama, kad visada gali būti geriau, bet aš pastaruoju metu stengiuosi nebūti tokia kritiška, nes kiekvienas iš mūsų tik ir mokam kritikuoti, o patys nieko nesugebam padaryti deramai, tik sėdime ant sofkutės ir komentuojame.
Taigi, pradėkime nuo to, kad P.Čaikovskis parašė operai nuostabią muziką, kuri tiesiog įsigeria į tavo kūną, persismelkia į žmogaus sielą. Ir turbūt reikia būti akmeniniu, kad pasakytum, kad muzika tau nepatiko.
Tą vakarą orkestrui vadovavo Robertas Šervenika. Tatjanos vaidmenį atliko Sandra Janušaitė, o Onegino- Vytautas Juozapaitis.Lenskį vadino Merūnas Vitulskis, Olgą- Jovita Vaškevičiūtė. Spektaklį kūrė jaunas rusų režisierius Vasilijus Barchatovas. Kaip jis minėjo viename iš interviu, veiksmo laikas antraeilis dalykas, svarbiausia operoje žmogaus jausmai, dramaturgijos konfliktas, psichologija, kuriuos mano manymu atlikėjai puikiai perteikė. Aišku vietomis, kaip sako mūsų dėstytojai akademijoje, "parako" pritrūko, bet iš ėsmės atlikėjai sudainavo gerai bei raiškiai. Jei jau Anna Netrebko keli metai kaip atidėliojo pasiūlymus dainuoti šioje operoje, nes ji jos manymu gana sudėtinga (Tatjanos vadmuo) tai galime džiaugtis, kad mes ją išgirdome ir pamatėme Lietuvoje.
Taigi, šį šeštadienį važiavom į operą. Vis svarsčiau ar kas nors iš choristų važiuos kartu ar ne.Susitikimo vietoje, kur laukėme autobuso, kuris vežė mus į Vilnių, pamačiau choristes Neringą, Vaidą ir Ritą. Neringa buvo su dukra Izabele, o Vaida su vyru.
 |
| Vaizdas pro autobuso langą |
Užkandę, keliavome į Operos ir baleto teatrą. Ir čia mūsų keliai išsiskyrė, nes mūsų vietos buvo skirtingose aukštuose. Bet atėjusi į biliete nurodytą vietą- II-tro balkono,5 ložę pamačiau ten kitą choristę, kuri sėdėjo su kolegėmis. Nuskambėjus skambučiui, prasidėjo opera.
Prisipažinsiu pirmojo veiksmo nedrįsau fotografuoti ir suprantama dabar gailiuosi, bet bent jau susivokiau nufotografuoti po pertraukų sekančius paveikslus.
Prisipažinsiu opera man patiko. Suprantama, kad visada gali būti geriau, bet aš pastaruoju metu stengiuosi nebūti tokia kritiška, nes kiekvienas iš mūsų tik ir mokam kritikuoti, o patys nieko nesugebam padaryti deramai, tik sėdime ant sofkutės ir komentuojame.
Taigi, pradėkime nuo to, kad P.Čaikovskis parašė operai nuostabią muziką, kuri tiesiog įsigeria į tavo kūną, persismelkia į žmogaus sielą. Ir turbūt reikia būti akmeniniu, kad pasakytum, kad muzika tau nepatiko.
Tą vakarą orkestrui vadovavo Robertas Šervenika. Tatjanos vaidmenį atliko Sandra Janušaitė, o Onegino- Vytautas Juozapaitis.Lenskį vadino Merūnas Vitulskis, Olgą- Jovita Vaškevičiūtė. Spektaklį kūrė jaunas rusų režisierius Vasilijus Barchatovas. Kaip jis minėjo viename iš interviu, veiksmo laikas antraeilis dalykas, svarbiausia operoje žmogaus jausmai, dramaturgijos konfliktas, psichologija, kuriuos mano manymu atlikėjai puikiai perteikė. Aišku vietomis, kaip sako mūsų dėstytojai akademijoje, "parako" pritrūko, bet iš ėsmės atlikėjai sudainavo gerai bei raiškiai. Jei jau Anna Netrebko keli metai kaip atidėliojo pasiūlymus dainuoti šioje operoje, nes ji jos manymu gana sudėtinga (Tatjanos vadmuo) tai galime džiaugtis, kad mes ją išgirdome ir pamatėme Lietuvoje.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą