Lotynų Amerikos Festivalis 2012

Visą rytą dariusi muzikos istorijos konspektą, galiausiai išsiruošiau į biblioteką, gražinti knygas bei nueiti Žalgirio arenos amfiteatre vyksiantį renginį pavadinimu "Lotynų Amerikos festivalis 2012".
  Galėčiau teigti, kad šiandien susitikimų dieną. Atėjusi į stotelę sutikau kaimynę Kristiną. O važiuodama autobusu, kursiokę Editą su drauge, kurios taip pat keliavo į muzikos skyrių. Nunešusi knygas skubėjau į Žalgirio areną. Renginys turėjo prasidėti 17val. bent jau taip aš maniau. Atėjusi prie Žalgirio arenos niekaip negalėjau rasti įėjimo. Tolumoje pamačiau kaip vienas iš arenos darbuotojų, jaunimo grupelę nusiuntė laiptais žemyn. Aš pasekiau iš paskos. Nusileidusi ten nieko neradau. Po kelių sekundžių laiptais nusileido moteriškė pasiteiravusi ar aš ieškau renginio vietos. Aš pasakiau, kad taip. Netoliese pamatė kitą arenos darbuotoją, kuris nurodė mums kelią. Ir štai priėjusios prie "raudonai-balto kilimo" pagaliau pamatėme nuorodą.

Įėjusios į pastatą jau lengvai radome kelią. Žmonių buvo  nedaug, kadangi 17val. žmonės ragavo kavą iš Gvatemalos ar bent jau turėjo ją ragauti, nes taip parašyta programoje. Kadangi iki Egidijaus Aleksandravičiaus pasakojimo apie ekspediciją į Braziliją buvo likę daugiau nei 30min, nusprendžiau pasivaikščioti. Bevaikščiodama sutikau renginio organizatorių Audrių Kiuberį.

Apie 18val. žmonės  pradėjo rinktis.  Renginio organizatorius parodė trumpą ekspedicijos į Braziliją video ištrauką ir  pristatė profesorių, istoriką E. Aleksandravičių. Taigi istorikas papasakojo, kad idėja keliauti į Braziliją kilo prieš 4 metus. Kelionės tikslas buvo surinkti medžiagą apie Brazilijos lietuvius. Kad realizuoti idėją reikėjo lėšų kelionei tad ieškojo rėmėjų. Kunigo A.Saulaičio, kuris prieš 40metų aptiko lietuvių gyvenvietes, dėka turėjo kontaktus ir informaciją kur ir ko ieškoti. 

Po įdomaus profesoriaus pasakojimo bei filmo galėjome 20min atsikvėpti, nes 20val laukė Mušamųjų ir šokio pasirodymas: muzika: Arūno Perioko, judesys: VDU capoeiros grupė.

 Prie lauko verandos sutikau pažįstama su kuria mokėmės muzikos mokykloje. Ji atėjo į renginį su savo broliu. 

Galiausiai prasidėjo paskutinioji renginio dalis. 

Kadangi pati esu kelis mėnesius lankiusi capoeirą pas Audrių, numaniau ką išvysiu. Maniau, kad išvysiu rodą, bet šįkart kompanija parengė šokį.  Kas  mane nustebino tai, kad nepamačiau nei vieno pažįstamo veido tarp dalyvių (išskyrus Audrių ir Arūną). Visi nauji veidai. Tiesa, mačiau Roką su  kuriuo kurį laiką lankėme treniruotes, bet jis berods taip ir neatpažino manęs .

  Šiaip ar taip, vakaras nusisekė ir aš pakilia nuotaika grįžau namo.