Israel 2014

Pradinukai po 12 metų

Per savo gyvenimą pakeičiau trys mokyklas, tačiau kaip bebūtų keista susitinkame tik su klasiokais iš pradinės mokyklos. Nežinau iš kur tas noras karts nuo karto susitikti, apkalbėti tuos, kurie susitikime nedalyvauja, prisiminti pirmąsias meiles, keliones su tėveliais ir klasės auklėtoja bei papasakoti ką veiki dabar  ir ką ruošiesi veikti už kelių metų. Į susitikimus dažniausiai ateina tie patys žmonės, tiesa būna ir išimčių -malonių staigmenų, bet labai retai. Mokyklos laikais nebuvau itin aktyvi išvykų dalyvė, nes niekas iš mano tėvų nevairavo, todėl reikėdavo  prisišlieti prie tų  kas turėjo mašiną. Tų kelionių akimirkos atmintyje skraido kaip trumpametražiai filmai. Ir visgi prisimenu, kad ir tada buvau individualistė. Pirmenybę teikiau pabuvimui su savimi, o ne kompanijoje. Viena mediniame namelyje, viena palapinėje... Gal todėl kartais galvoje per klasės susitikimą  šmėsteli klausimas :"Ar aš turėčiau čia būti?".