2016 m. sausio 1 d., penktadienis

Buto paieškos

Prieš pusę metų, nutarėme su Gariu persikraustyti į naują butą atskirai nuo tėvų. Likus pusantro mėnesio iki Naujų metų, pradėjome ieškoti buto internete. Radome kelis mums pagal kainą tinkančius variantus, susiskambinome ir šeimininkais.
Kadangi gyventojų Izraelyje neįtikėtinai daug, o paklausa nėra itin didelė, todėl nekilnojam turto savininkai siūlo tiesiog neįtikėtinai skirtingus ir dažnai net šokiruojančius variantus.
Mes su Gariu nusprendėme paieškoti atskiro namelio su nedideliu ploteliu žemės, kur galėtume išeiti, pasikviesti draugų,  išsikepti šašlykų. Pirmasis namukas mus šokiravo. Jis buvo religiniame rajone. Namo teritorijoje stovėjo taip pat ir šeimininko namas. Tačiau šalia namo buvo išmėtytos krūvos nereikalingų daiktų: rankšluočių, patalinės. Kadangi niekur kieme nedėgė šviesa nelabai įžiūrėjau kas ten buvo, bet aš pakraupau. Įėjome į namą ( jei tai galima pavadinti namu). Tiesiog kažkoks vieno aukšto pastatas. Viduje buvo patalpa ale virtuvė ir salonas viename, tualetas su dušu ir miegamasis. Virtuvės baldai, santechnika matyt pirkta prieš 40 metų. Sienos apšerpusios su itrukimais. Mes apžiūrėjome, padėkojome ir išėjome.
  Sekantis butelis tai buvo kelių aukštų bute padarytas atskiras įėjimas su plytėmis išklota teritorija (kiemeliu). Įėjome į vidų. Prieš mus atsivėrė toks vaizdas: ilgas koridorius, kuriame padaryta virtuvė, koridoriaus gale vone ir dušas (labai tvarkingi) ir šone mažutis kambarėlis, kuriame telpa tik lova, nedidelis stalas ir spinta. Buto šeimininkė senyva moteriškė, kurios mes net nieko nepaklausėme, nes šis variantas mums visiškai netiko.
 Trečias variantas stipriai šokiravo mano anytą. Atvažiavome prie sutartos vietos. Ten stovėjo didelė siena, o už jos darželis. Mes pagalvojome, gal mes kažką sumaišėme. Tačiau atvažiavus šeimininkui ir jam atidarius vartelius, supratome, kad vis gi nieko nesumaišėme. Iš kitos pusės darželio stovėjo medinis konteineriais( nežinau kaip jį kitaip pavadinti). Kiemo teritorija buvo padengta dirbtine žolės danga. Įėjome į vidų. Durys tiesa sunkiai atsidarinėjo dėl neseniai sudėto parketo. Ką mes išvydome? Tuščią nedidelę patalpą, kurios kairėje pusėje buvo virtuvėle t.y. kriauklė su spintelėm, o priešais ją durys į tualetą su dušu.  Viskas. A, taip tiesa mus labai nustebino dar vienos durys, tiesiai prieš įėjimą. Aš jau apsidžiaugiau, kad tai miegamojo kambarys. Tačiau šeimininkas paaiškino, kad šis statinys seniau buvo darželio dalis ir tos durys veda į darželį, tačiau niekas mums jų nedarinys, galime nepergyventi. Aš buvau apšalus ir maniau, jei taip ir toliau tai tikrai teks likti gyventi su tėvais.  Jis  už šią atremontuotą pašiūrę prašė su visais mokesčiais 2500 šekelių t.y. 580eurų.
  Po šios pašiurės ilgai negalėjome atsigauti. Kiek laiko praėjus anyta pasiūlė pažiūrėti dar vieną variantą, kurį jai rekomendavo pažįstamas. Tai buvo didelis namas padalintas į 4-5 butus. Įėjome. Ten stovėjo ganėtinai nauja dvivietė sofa, staliukas, naujai atremontuota virtuvė, spinta, kuri skyrė saloną nuo miegamojo. Na ir žinoma tualetas su dušu. Viskas nauja, šviežia. Tačiau patalpa labai maža, tik vienas langas per kurį patenka mažai šviesos ir žinoma didelė kaina, berods nuoma be mokesčių 2800 šekelių (645 euro). Pasakėme, kad pagalvosime.