Bday 23

Tai, kad švenčiu savo gimtadienį nenamuose nutiko jau nepirmą kartą. 17-ąjį gimtadienį švenčiau Albanijoje.  18-ąjį gimtadienį švenčiau su kapoeristais nedideliam miestelyje stovyklos metu. 19 ąjį Peterburge kartu su Gariu ir choristais. Ir štai 23-iasis Izraelyje. Nesvarbu kur šventi svarbiau su kuo šventi.

Išlydėtuvės No. II

Po dainų šventės kolegos pasiūlė dar kartą prieš man išvykstant susitikti. Aš nesipriešinau, kadangi pati svarsčiau apie tai, bet niekaip nesiryžau pasiūlyti, nenorėdama labai sureikšminti šio įvykio. Visi tikėjomės, kad oras bus palankus ir galėsime susirinkti sode, tačiau penktadienio dieną lijo. Tad stalą dengėme namuose. Tačiau vėliau visgi pernešėme viską į sodą, kadangi lietus apstojo bei buvom paruošusios šašlykus. Į susitikimą atėjo tie žmonės, kuriuos iš tiesu ir norėjau matyti, kadangi per visą choro gyvavimo  laiką dažniausiai su jais ir praleisdavau laiką.
  Vakarui einant į pabaigą kolegos pasidalino savo mintimis apie mane, apie mūsų pirmus susitikimus ir pažintį, pirmine nuomone ir jos evoliucija, mano įtaką kai kuriems iš jų. Ir visgi supratau, kad taip... Chore aš ganėtinai rimta ir jei mes su choru niekur nevažinėtume turbūt aš niekad ir neatsiskleisčiau, niekas nesužinoti kas toji Ilana, kokia ji iš tikrųjų.

Išlydėtuvės No. I

Prisimenu vieną dieną mama grįžo ir sako: "Reiks prieš išvažiuojant padaryt išlydėtuvių vakarą, nes ir Tado šeima ir Biruta norėtų atsisveikinti". Aš  buvau nustebus, nes nemaniau, kad kažkam mano išvykimas, išskyrus artimuosius svarbus. Žinoma aš sutikau. Pakviečiau močiutes ir paskutinį vakarą pusseserę. Į vakarėlį atėjo mūsų mylimi kaimynai Biruta, žinoma Tado mažoji dalis šeimynos ir močiutė su Inga. Visi buvo parengę netgi atsisveikinimo dovanas, kas mane labai sujaudino.  Sujaudino ne dovanos, o tai kad supratau, kad rūpi save ilgą laiką supusiems žmonėms ir jie atėjo nepavalgyt, o pažymėti šią dieną, pabūti dar kartą kartu ir  palinkėti sėkmės naujame gyvenimo etape.

Neįtikėtinas reginys. Dar neteko tokio matyt savo sode.

Lietuvos dainų šventė

3 dienos su choristais, repeticijos po 6 val. dienoje, prarastas balsas, keistas maistas pertraukų metu, nė vienos estiškos bangos, žudantis karštis eitynių metu,  Kauno ir net tik chorų atliktas himnas estrados viduje ir galingas šventės finalas - štai tokia buvo ta 2014 m. dainų šventė Vilniuje. Dalyvavo daug chorų iš viso pasaulio kampelių: Urugvajus, Latvija, Rusija, JAV. Pirmą kartą gyvenime buvau ir žiūrovas, ir šventės dalyvis. Nežinau kodėl, bet susidarė įspūdis, kad praeita dainų šventė buvo daug smagesnė, spalvingesnė, netokia varginanti. Hm.. gal todėl, kad moksleiviai tada dainavo atskirai nuo suaugusių ir nebuvo tų nežmoniškai ilgų pertraukų tarp chorų dainų.