Išlydėtuvės No. II

Po dainų šventės kolegos pasiūlė dar kartą prieš man išvykstant susitikti. Aš nesipriešinau, kadangi pati svarsčiau apie tai, bet niekaip nesiryžau pasiūlyti, nenorėdama labai sureikšminti šio įvykio. Visi tikėjomės, kad oras bus palankus ir galėsime susirinkti sode, tačiau penktadienio dieną lijo. Tad stalą dengėme namuose. Tačiau vėliau visgi pernešėme viską į sodą, kadangi lietus apstojo bei buvom paruošusios šašlykus. Į susitikimą atėjo tie žmonės, kuriuos iš tiesu ir norėjau matyti, kadangi per visą choro gyvavimo  laiką dažniausiai su jais ir praleisdavau laiką.
  Vakarui einant į pabaigą kolegos pasidalino savo mintimis apie mane, apie mūsų pirmus susitikimus ir pažintį, pirmine nuomone ir jos evoliucija, mano įtaką kai kuriems iš jų. Ir visgi supratau, kad taip... Chore aš ganėtinai rimta ir jei mes su choru niekur nevažinėtume turbūt aš niekad ir neatsiskleisčiau, niekas nesužinoti kas toji Ilana, kokia ji iš tikrųjų.

<--- Laukiam laukiam, mes šašlykų laukiam...  Tikra komanda --->

<---Jau kažką pasakoja// Kažkas peržiūrinėja fotkes, kažkas valgo...--->

Ilana- ugnies globėja

Choro merginos

<---Nuuu..// Estafetė prasideda --->

Koks laimingas

Katinas iš Šreko?

Oooj, tik nejuokink....

Tas dirbtinai išspaustas smailas :D

Liko ištikimiausi ir ištvermingiausi

Paskutinė fotkė Lietuvoje, bent jau 2014 metais