Panemunės parkas

Po paskaitų buvau susitarus susitikti su Edžiu ir atiduoti jam jo knygą. Oras buvo gražus, turėjau apie 3h laisvo laiko  tad susitarėme susitikti Panemunės parke. Prieš tai užsukau į kepyklėlę ir nusipirkau savo mylimų ragelių su karamele, o tada jau leidausi į kelią. Atvykau gana anksti, Edis parašė, kad vėluos, nes nespėjo į autobusą. Nusprendžiau užkasti. Vėliau, kad laikas neprailgtų, išsitraukiau fotoaparatą ir ėjau pasivaikščioti. Žmonių buvau labai daug: didelė dalis važinėjo dviračiais, bėgiojo, vedžiojo šunis, vaikščiojo parke. Keista, per visą tą laiką, nesutikau nė vieno fotografuojančio.

Nusileidau "nuostabiais" laiptais

Dievinu tą metą, kai žinai, kad greitai medžiai sužaliuos. Prisimenu, kai rytais leisdavausi laiptais ir kiekvieną dieną stebėdavau, tą procesą, kai medžiai išsprogdina lapus ir jie po truputį auga, auga..

 

Galiausiai fotografuoti atsibodo ir grįžau prie tilto. Po kelių minučių pasirodė ir Edis.
  Panemunės parke esu buvus gal 3-4 kartus ir visus tuos kartus vaikščiodavau palei krantinę, bet nė karto neėjau į miško dalį tad šįkart patraukėme gilyn.

Be nukirstų medžių radome ir kažkieno kelnes pakabintas ant šakos. Nežinau, kodėl jų nenufotografavau.
Laikas praskriejo nepastebimai, man reikėjo keliauti į darbą, o Edžiui į biblioteką, gražinti knygą.  Patraukėme link stotelės. Troleibusas atvažiavo greitai. Pasiekę centrą, kiekvienas keliavome savo keliais, o aš tuo pačiu palinkėjau Edžiui sėkmės, kadangi turbūt susimatysim tik vasarą, nes jis turi šią (kitą ) savaitę grįžti namo pas tėvynainius.
  Po darbo žiūrėjau filmą "Julie&Julia". Gan neblogas. Kaip bebūtų keista, bet nuėjus miegot užmigau iš karto. Kas pastaruoju metu retas reiškinys.
  Tad tiek naujienų. Labanakt ;)