Pas močiutę...

Šiandien buvo gan neįprasta diena. Ji beveik nieko nesiskiria nuo kitų sekmadienių, bet..
 Šiandien prabudau 6h ryto ir pagalvojau, gal eiti pavažinėti dviračiu ar riedučiais, o gal nueiti pabėgioti prie Nemuno. Galiausiai tokie mano pamąstymai užsibaigia tuo, kad aš užmiegu ir prabundu apie pietus, bet šįkart nutiko kitaip. 6:30 aš atsikėliau, padariau rytinę mankštą, papusryčiavau ir apie 7h išėjau važinėtis dviračiu. Prisipažinsiu nuvažiavau iki akademijos, pasigrožėjau Kauno panorama ir grįžau, nes nors ryte ir nebuvo labai šalta, bet pūtė šaltas vėjas, o aš išvažiavau be kepurės ir pirštinių. Tad apie 7:30 grįžau namo, paslampinėjau po namus ir nusprendžiau pasirašyti metodologijos egzaminui konspektą. O 10h išėjau į ofisą. Grįžus susikroviau kuprinę ir išvažiavau dviračiu (taip taip..) pas močiutę. 
Kelionei baiginėjantis keikiau save. Ne todėl, kad išsiruošiau pas močiutę dviračiu ir  pavargau, o todėl, kad užsidėjau žieminę striukę. Pagaliau atvažiavus pas močiutę ir pažiūrėjus į veidrodį, pamačius savo atvaizdą prisiminiau žiemą. Veidas buvo burokėlių spalvos. Neilgai trukus atvažiavo močiutės draugė Ina su anūke tad sėdome prie stalo.    

Laikas kaip visad prabėgo greitai. Pradžioje klausėmės radijo, vėliau močiutė įjungė Viltei animacinius filmukus. Beje neblogas kanalas (kur rodė multikus), gražūs piešinukai, panaudota klasikinė muzika, jokių muštynių, gaudynių ir necenzūrinių žodžių.

Vienas, du trys, keturi.. jau galiu atsimerkti?

Svečius išlydėjus..

  Namo grįžau tuo pačiu maršrutu-krantine. Apskritai šiandien mieste važinėjo labai daug dviratininkų. Jau penktadienį pastebėjau, kad Kaunas atsigavęs, pajutęs pavasarį, daug žmonių sėdi kavinėse ypatingai Senamiestyje. Smagu :)