Ir šį kartą aš ne apie Arnoldą Švarcnegerį, o apie sniegą. Aš tikėjausi, kad jis nebegrįš. Tiksliau tikėjausi, kad jei jis grįš tai tik žiemą, o dabar juk pavasaris, jau balandžio 2diena. Bet pradėsiu nuo pradžių.
Šiandien išsiruošėme su mama pirkti man krepšio tiksliau ne man, o fotoaparatui. Parduotuvėje buvo likęs chaki spalvos didelis krepšys ir mažesnis juodas. Šįkart fotoaparato su savimi nesinešiau tad truputi dvejojau dėl to mažo. Bet visgi galiausiai išsirinkau juodą, nes chaki spalvos pasirodė pernelyg didelis.
Toliau patraukėm link optikos parduotuvių, nes su kiekviena diena įsitikinu, kad man laikas pirkti naujus akinius, nes vieną dieną tikrai nerasiu kelio į akademiją. Tad apėjom 5 optikos parduotuves ir tik vienoje radau tinkamus rėmelius tad jei niekas iki tol, kol aš gausiu algą, nenupirks, aš būsiu labai laiminga.
Bevaikščiodama po parduotuves žvilgtelėjau į laikrodį ir supratau, kad į paskaitą vėluosiu. Apskritai, jei Tomas nebūtų parašęs sms, kad šiandien paskaita, būčiau tikrai pamiršus. Tad nuskubėjau į stotelę. Į metodologijos paskaitą pavėlavau gal 5min. Po paskaitos keliavau namo. Pūtė žiauriai stiprus vėjas, o vėliau dar pradėjo lyti kruša. Na, bet suprantama, kad namus aš pasiekiau. Sunkiai, bet pasiekiau. O svarbiausia mama buvo tik ką išvirus makaronus tad ir nuotaika staigiai pasitaisė.
Žinau, kad niekam neįdomu klausytis mano niurzgėjimo, tad tuoj pat nustosiu burbėjus ir įmesiu keletą šiandienos nuotraukų.
Šiandien išsiruošėme su mama pirkti man krepšio tiksliau ne man, o fotoaparatui. Parduotuvėje buvo likęs chaki spalvos didelis krepšys ir mažesnis juodas. Šįkart fotoaparato su savimi nesinešiau tad truputi dvejojau dėl to mažo. Bet visgi galiausiai išsirinkau juodą, nes chaki spalvos pasirodė pernelyg didelis.
Toliau patraukėm link optikos parduotuvių, nes su kiekviena diena įsitikinu, kad man laikas pirkti naujus akinius, nes vieną dieną tikrai nerasiu kelio į akademiją. Tad apėjom 5 optikos parduotuves ir tik vienoje radau tinkamus rėmelius tad jei niekas iki tol, kol aš gausiu algą, nenupirks, aš būsiu labai laiminga.
Bevaikščiodama po parduotuves žvilgtelėjau į laikrodį ir supratau, kad į paskaitą vėluosiu. Apskritai, jei Tomas nebūtų parašęs sms, kad šiandien paskaita, būčiau tikrai pamiršus. Tad nuskubėjau į stotelę. Į metodologijos paskaitą pavėlavau gal 5min. Po paskaitos keliavau namo. Pūtė žiauriai stiprus vėjas, o vėliau dar pradėjo lyti kruša. Na, bet suprantama, kad namus aš pasiekiau. Sunkiai, bet pasiekiau. O svarbiausia mama buvo tik ką išvirus makaronus tad ir nuotaika staigiai pasitaisė.
Žinau, kad niekam neįdomu klausytis mano niurzgėjimo, tad tuoj pat nustosiu burbėjus ir įmesiu keletą šiandienos nuotraukų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą