Kalėdos su lietuvių bendruomene

Koncertas "Gruodžio garsai - nuo Chanukos iki Kalėdų".

Taip jau išpuola, kad bent kartą per metus koncertuoju kaip solistė. Izraeyje tai antras kartas. Pirmą kartą su Gariu dainvaome jo kolegoms iš armijos, o šį kartą mus pakoncertuoti su Lietuvos saksofoninininku Danieliumi Praspaliauskiu pakvietė Lietuvių bendruomenės Izraelio valstybėje "Nerija" tarybos narė Rima. Tad nieko nelaukdami susirašėme su Danieliumi, paklausėme ką jis atliks, aptarėme ką galėtume kartu atlikti ir po to truputį ruošėmės koncertui.
Koncertas vyko gruodžio 11d. kaip tik per Chanuką. Tačiau ne už kalnų ir Kalėdos tad koncerte buvau daug ir kalėdinių dainų. Pirmoje dalyje pasirodė Danielius su savo Kalėdine programa. Klausydama jo prisiminiau laikus, kai ateidavau į filharmoniją atsisėdavau balkone pirmoje eilėje ir klausydavaus įvairių atlikėjų. Vėliau scenoje pasirodė Gari ir jie kartu atliko visiems puikiai žinomus kūrinius "Caravan" ir "Take five". Publika apipylė juos aplodismentais ir  po pirmos dalies ėjome smaguriauti. Buvo paruoštas saldus stalas. Chanuka juk negali praeiti be spurgų. Tad spurgų ant stalo buvo visas kalnas. Tiesa jos man nelabai skanios, palyginus su žymiaja Kauno spurgine ( jose net nebuvo džemo... NEBUVO DŽEMO!!!). Antroje dalyje dainavome mes t.y. dainavau aš , o instrumentinis duetas -Danielius ir Gari man akomponavo. Tiesa... pradžioje aš atlikau savo kūrybos dainą "Šiandien šventė", kurios nedainavau jau visa amžinybę ir kuri suskambėjo visai ne taip kaip man norėjos, bet jau tiek to. Vėliau sekė visos žinomos džiazinės dainos "Autumn leaves", "Fly me to the moon", "At last " ir tt. Salė nors ir kamerinė, bet labai jauki ir atmosfera ten labai teigiama. Kai atėjo metas dainuoti "I' ll be home for christmas", išgirdus įžangą pravirkau. Apskritai atvykus į Izraelį tapau hiperjautri ir visa kas liečia namus, gimtą miestą, visada sugraudina. Taip buvo kai pirmą klausiausi choro "Saluto" įrašytos dainos "Oi giria, giria", kai dainavau "Kur giria žaliuoja" Anglijoje. Taip ir čia salėje.
  Žinoma, kad nesame profesionalus muzikantai ir neviskas suskambėjo tobulai, bet bendruomenė ir svečiai priėmė mus labai šiltai. Po koncerto prie mūsų vis prieidavo klausytojai ir dėkojo už vakaro koncertą. Daugumą jų neslėpė, kad koncertas juos labai sujaudino ir kai kurie net susigraudinę pravirko. Kai girdi tokius žodžius, supranti, kad viskas neveltui, kad žmonėms reikia tų susibūrimų, pasibuvimo kartu ir kad muzika yra tas emocinis dirgiklis, kuris kiekvieną veikia skirtingai ir sukelia skirtingus jausmus, prsiminimus, mintis.