2013

Paskutinis koncertas 2012 metais

Kadangi kelionė į Italiją neįvyko tai spėjau sudalyvauti su Saluto Kalėdiniame koncerte. Koncerte mums talkino fleitistai ir trimitininkas su kuriais koncerto pabaigoje atlikome Kalėdinę siuitą.

Repeticija. Choras gieda giesmę "Gul šiandiena". Vyrai įšoka į solistės partiją. Kartojame dar kartą. Sopranų pokalbis.

I: Ir vėl vyrai įšoko...  Antanas tai tikrai įšoko...

J: nuogas...į dilgeles

I:.. su barškučiu..

Sveikiname vadovę

Gal kada nors mano mažieji svečiai taps muzikantais?

Geriau maža dovanėlė nei didelis ačiū

Malonu gauti net pačias smulkiausias dovanas, ypač kai to nesitiki

Zapadlo mėnuo

Zapadlo- tai kai į choro praktikos atsiskaitymą iš 30 merginų ateina 9-ios, iš kurių dvi pasišalina, nes "atsibodo stovėti"ir lieka septynios.
  ...tai kai ateinį į stotelę, galvoje praskrenda mintis , "o jei autobusas sugedo ir neatvažiuos?" ir autobusas neatvažiuoja, nes jis iš tikro kažkur pasiaukėlėje sugedo.
  ...kai choro dėstytojas pasako apsirengti koncertiniais rūbais, pasiimti koncertines papkes ir atėję į bažnyčią mes lipame dainuoti į balkoną , kur niekas mūsų nemato, o ir klausytojų sėdi tik 2, o dar vienas veikėjas bando chorą perėkti savo šauksmais ir nieks jo netildo.
  ...kai kas nors tave pakviečia į užsienį, į svečius, ir tu nusiperki bilietus, bet vėliau paaiškėja, kad dėl tam tikrų priežasčių negalėsi pas juos apsistoti ir bilietus tenka susikišti į gerą vietą.
....kai dėstytojui atiduoti darbą ir paklausęs ar jis jį patikrino, jis atsako "kaip aš galėjau jį patikrini- tu jo neatnešei" , tada pasakai, kad atnešta buvo prieš pusantros savaitės ir dėstytojo atmintyje vyksta įvykių atgaminimo procesas ir jis pasako "gerai šią savaitę patikrinsiu" ir priduria, kad atneš šeštadienį, o tu mintyse "šaunu, dabar tikrai galiu pamiršti apie kelionę į užsienį".
...kai nusikasi taką iki pašiūrės,stovinčios sodo gale, kur sudėtos malkos,  ir sekančią dieną prisninga dvigubai, o tu po vakar dienos dar vis nejauti nugaros, o ir kastuvas paliktas pašiūrėje. 
...kai 8val. ryto klampoji per pusnis į akdemija, o pasakitos nėra, nes dėstytojas neatėjo.
2012 metų gruodžio mėnesį prisiminsiu ilgai...

Megztinis

3-čius metus mama mezgusi megztinį, galiausiai jį užbaigė !!!

Žiemos pradžia

XIV Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų chorų festivalis

Rytas prasidėjo prieš 10val. Nors buvau užsistačiusi žadintuvą 8val. jis nesuskambėjo, nes visai buvau užmiršusi , kad sekmadieniais telefone nustatyta, kad jis neskabėtų.  Choro vadovas buvo pasakęs ateiti į Soborą 11val.  Tad beveik didžioji dauguma atėjo laiku. Visiems susirinkus, ėjome parepetuoti į karininkų ramovę. Repeticija praėjo gana sklandžiai . Dėstytojas pranešė, kad iškarto po mišių mūsų kolegos iš Klaipėdos dar dainuos 4 kūrinius ir jiems išėjus, mes staigiai turėsime lipti į balkoną, atlikti savuosius du. 

 Prieš 12val. nuėjau su kursiokais, Tomu ir Tautvydu išgerti kavos, kadangi namie nespėjau , o Tomas beje irgi pramiegojo, atsikėlė 10:30. Po 12val. atėjome pasiklausyti choristų iš Klaipėdos. Prieš 13val. mums susirinkus prie sutartos vietos, priėjo nepažįstama moteris ir pasakė, kad 13val. vyks B.Kutavičiaus adventinė misterija ir kad mes galėsime dainuoti tik jai pasibaigus. Tad Tautvydas suieškojo minioje dėstytoja ir pranešė jam šią "džiugią" žinią. Tad grįžome į Soboro vidų, klausytis misterijos. Po maždaug 30min išgirdome kaip uždainavo klaipediečiai, apsidžiaugėme ir patraukėme laukti savo eilės. Suskambus ketvirtąjam jų kūriniui vėl pasirodė, ta nepažįstamoji. Eidama pro mus ji praburbėjo "Kas čia per betvarkė.. " ar kažką panašaus. Supratome, kad kažkas ne taip. Pasirodo choristai norėdami atkeršyti užlindo ankščiau laiko,misterijai dar nepasibaigus. Bet šiaip ar taip, jie jau buvo sudainavę savo 4 kūrinius. Na, o mums beliko laukti savo eilės. Ir tiesą sakant laukėme gana ilgai.  Užlipome laiptais aukštyn, bet vargonų muzika netilo. Kiekvienai daliai pasibaigus, pradėdavome ploti. Vėliau garsiai kalbėti, juoktis, pradėjo reikštis nuovargio, isterijos požymiai :D Viena iš atlikėjų išėjo mūsų raminti į tai mes atsakėme "Atsibodo laukti..".Galiausiai apie 15val. koncertas pasibaigė . Mes greitai subėgome į balkoną per 8-10min sudainavome savo programą ir patenkinti išsiskirstėme. 

 Aš grįžau namo. Užvalgiau. Ir skubėjau į antrąją dalį festivalio- roko operą "Jotvingio raudą", kuri vyko sporto halėje. Važiuodama autobus, sutikau choristę Arūnę tad keliavome link koncerto vietos kartu. Prie halės jau buvo susirinkusi dalis choristų ir dėstytojas su pakvietimais rankose. Kiek palaukę vėluojančių kolegų, keliavome vidun. 

 Nežinau ar verta pasakoti toliau apie pačią operą. Opera popsinė. Garsas kaip visad manęs netenkino. Labiausiai patiko tylos momentai tarp dalių. Tiesa, antroje dalyje buvo visai gražių, melodingų, lyriškų  vietų, bet jos buvo per ilgos, "nesibaigiančios" kaip ir visos kitos dalys. Bet gerbiu choristus, solistus kurie ten dalyvavo, nes įsivaizduoju, kad buvo sunku išstovėti, atidainuoti tiek laiko. 

  P.S.Tiesą sakant, mes taip ir nesupratome operos siužeto.

Kvietimas

Koncertas Taikomosios dailės muziejuje

Laukiau šios dienos, nes norėjau pamatyti naują A.Vasiljevo parodą.  Jei ne koncertas Taikomosios dailės muziejuje, vargu ar būčiau specialiai važiavusi pažiūrėti parodos.
 Vos priėję prie įėjimo, pasigedome koncertinio plakato, skelbečio, kad vyks koncertas. Įėję vidun ,pasikabinome paltus,striukes ir mus pasitiko moteriškė, kuri parodė, kur galime pasidėti daiktus. Vyrams sunešus į koncertų salę laiptus, pradėjome repetuoti. Muziejaus lankytojai nesusilaikę užeidavo pasižiūrėti, kas dainuoja.
 Koncertas praėjo gana sklandžiai. Žmonių susirinko daugiau, nei kad buvau nusitekus pradžioje. 

Apie muziką...

Nors į muzikos mokyklą pradėjau eiti būdama 7 metų, lankiau įvairius muzikinius mokyklos būrelius, bet atėjo tokia diena, kad aš supratau, kad aš mažai ko teišmokau. Supratau, kad nemoku klausytis klasikinės muzikos stambesnių žanrų, šiuolaikinės muzikos, vargiai ką galiu pasakyti apie kompozitorių gyvenimus ir kūrybą, epochų bruožus. Šis lūžis įvyko 11 klasėje, kai perėjau pas kitą muzikos istorijos mokytoją. Jis ne tik daug pasakojo apie muziką, bet ir užduodavo įvairius klausimus į kuriuos atsakymų aš neturėjau , bet jis vis vien vertė  mąstyti ir  į juos atsakyti. Nuo to laiko aš pradėjau lankytis muzikos skyriaus bibliotekoje . Iš jos parsinešdavau įvairias muzikines knygas. Pradžioje skaitydavau kompozitorių biografiją, prisiminimus, vėliau perėjau prie muzikologų straipsnių rinkinių. Dažnai įdomias mintis užsirašydavau į sąsiuvinį ir taip surinkau nemažai įdomios (man) informacijos. O per pastaruosius mėnesius nusprendžiau, kad laikas pereiti prie kitokio užrašymo būdo-blog‘o. Kadangi vietos mano namuose ir taip neperdaugiausia , o dar jei kaupsiu sąsiuvinius tai greitu metu galėsiu ant jų ir miegoti. 

  Tad nuo šiol visi besidomintis kultūra, muzika , jos istorija galite užeiti į naująjį mano puslapį pavadinimu „Apie muziką...“

Negaliu gyventi be saldumynų.

Štai taip prasideda kiekvienas savaitgalis...

Pirmasis sniegas. Tatjana&Gaia

   Iškrito pirmasis sniegas. Mama visą savaitę skambinėjo kaminkrečiams, kurie kaskart atsakydavo, kad perskambins arba pasakydavo, kad atvažiuoti galės tik po švenčių, bet šiandien juk prisnigo tad viskas turėjo būti kitaip.. Mamai paskambinus vienam iš kaminkrečių, jis atsakė, kad galės atvažiuot šiandien ir išvalyti. 
  Jau nesitikėjome, kad Tatjana paskambins dėl susitikimo, bet... prisnigo, tad turėjo įvykti stebuklas ir jis įvyko. Neilgai trukus po pokalbio su kaminkrečiu, paskambino Tatjana ir paklausė, kur ir kada šiandien galim susitikti. Susitarėme, kad ji atvažiuotų pas mus, nes laukiame kaminkrečio.
   Kaminkretys atvažiavo ir pradėjo valyti kaminą, o mes su mama tuo metu gaminome obuolių pyragą, ar kažką panašaus į tai . Galiausiai ir Tatjana atvažiavo su Gaia. Pradžioje Gaia jautės nejaukiai, net Tatjanos neišleido į balkoną, bet galiausiai apsiprato ir net kažką man itališkai pasakojo, suprantama aš įdėmiai klausiausi, šypsojaus, bet nieko nesupratau. Galiausiai nusprendžiau pafotografuoti šį nuostabų modelį.

VDU choro fotosesija

Oficiali nuotrauka

Gavome pasiūlymą

Kopija

Klyksmas

Barcelona

Sodas rudenį

Vis rečiau išlenda saulė, nuo medžių krenta lapai. Žvelgiant į Aleksotą, iš Senamiesčio pusės, atsiveria nuostabus vaizdas, kaip beje važiuojant iš Panemunės. Bet kolkas nespėjau įamžinti tų nuostabių vaizdų... Ir bijau, kad nebespėsiu, todėl išlindau į sodą, įmažinti gamtos, keliaujančios ilsėtis.

Paskutinis vakaras

Bday

Kelionė į Kulautuvą

Pirma rudens diena

Sankt Peterburgas 2012

Moscow 2012

21

Mama nupirko lašišą ir pakvietė mane su Gariu ir  močiutę Niną į svečius.
 Močiutė Nadė pasakė, kad negalės atvažiuoti per mano gimtadienį , tad nusprendėme atšvęsti mano gimtadieni viena diena ankščiau, per planuotąjį pasisėdėjimą.

Kauno pilis

Išsiruošėme į koncertą, o pasirodo ten vyko ne koncertas ..

Laukimas

Dar palauksiu..

Einu miegoti

Šašlykai

Vakar buvo gana neblogas oras, nelijo. Atvažiavo teta Vita su Edvinu ir anūku Nedu tad kepėme sode šašlykus, pirmuosius šią vasarą šašlykus.  Tiesa, kai šašlykai iškepė pradėjo lyti, bet nestipriai, beje sėdėjome po skietuku bei  pasitarnavo obelų šakos.
  Turėjau progą pafotografuoti Nedą, deja nors jam mano fotoaparatas labai patiko ir jis labai smalsiai į jį žiūrėjo, bei mielai peržiūrinėjo nuotraukas, bet tik kai pakeldavau fotoaparatą, kad jį nufotografuoti jis iškarto  susiraukdavo, nutaisydavo pilną liūdesio veidelį  arba tiesiog pabėgdavo. 

July