2017 m. lapkričio 24 d., penktadienis

Mokyklos Tal mokiniai

Viena auklėtoja per ėjimo dieną pamatė, kad fotografavau ir paprašė pafotografuoti  vaikus mokyklos saitui. Tad per savo laisvą valandą atėjau į mokyklą ir fotografavau atrinktus vaikus.

2017 m. spalio 27 d., penktadienis

Ėjimo diena

Mokykloje Tal vyko ėjimo diena. Jos proga visi mokytojai, mokiniai ir lydintis tėvai ėjome neilgą 20 min maršutą prie mokykos.

2017 m. spalio 2 d., pirmadienis

Park HaGadol

Mūsų mokykla spalio mėnesį suorganizavo vaikams ir jų tėveliams pramogą Didžiajame miesto parke - aitvarų konstravimą.
  Man tai buvo puiki proga ne tik išeiti pafotografuoti, bet ir pamatyti savo mokinių tėvus . Juk dažniausiai, kai mokytojas mato vaiko elgesio  problemas pamokos metu, galvoje, na kas per tėvai, kad nesugebėjo paaiškinti, išauklėti deramai savo vaiką . Ir žinoma atvirkščiai, kad vaikas aktyviai dalyvauja pamokoje, gerbia mokytoja, pagalvoji, kad turbūt labai išsilavinę tėvai, daug laiko skiria savo vaikui.
  Tad iš tiesų buvo tokių tėvų, kurie sakė vaikas: " Na klausyk ką vadovas sako ir konstruok aitvarą pats", "Aš nežinau kaip čia daryt, kodėl tu neklausei?" . Buvo ir tokių, kurie visą laiką plepėjo telefonu su draugais ir nekreipė dėmesio į savo vaiką. Žinoma buvo ir tie, kurie nuo pradžių iki galo padėjo vaikams.

2017 m. birželio 30 d., penktadienis

Baigiamasis mokyklinių chorų koncertas

Štai ir atėjo paskutinė mano darbo diena ir paskutinis choro Yad lebanim pasirodymas. Aišku negalima to pavadinti pasirodymu, nes jo nebuvo. Tiksliau metų užbaigimo šventė kartu su visai chorais dalyvaujančiais grojančių mokyklų projekte. Visus mokyklos žiūrėjo koservatorijos mokynių pasirodymą ir pritarė iš salės tam tikrose pasirodymo dalyse.
Metai prabėgo itin greitai. Pasisėmiau patirties, bet dar negaliu pasakyti, kad susitvarkau su vaikais. Tai amžinos paieškos...

2017 m. balandžio 28 d., penktadienis

Didelė kompanija mūsų balkone

Grįžę iš Piterio ruošėmės susitikti su šeimos drauge Rita, kadangi Irina perdavė jai dovana . Tačiau taip jau gavos, kad pakvietę ją nusprendė pakviesti ir kitus šeimos narius, nes pagalvojom, kad ir taip visi retai matosi bus proga susitikti.

2017 m. vasario 13 d., pirmadienis

Petah Tikvos chorų suvažiavimas

Šiandien pirmą kartą dalyvavau Petah Tikvos pradinių klasių chorų suvažiavime ir išgirdau gyvai kaip jie dainuoja. Dalyvavo ir mokykla "Yad lebanim", kurioje dirbu vokalo mokytoja. 
 Girdėtų chorų lygis labai neblogas, tačiau pastebėjau, kad ir mokytojos vadovaujančios chorams ganėtinai griežtos tad nieko keisto, kad pasiektas toks geras rezultatas. Mūsų choras pasirodė neblogai, bet galima daug geriau. Dainuoti dviem balsais jiems dar per sunku. Nevisada gaunasi išgauti lygų gražų unisosną, tai apie kokius du balsus galima kalbėti? Gyvenam ir mokomės tad manau gal po kelių metų ir aš įgausiu daugiau patirties ir sugebėsiu iš jų ištraukti daugiau nei dabar.
Kolegė -muzikos mokytoja Cipi iš mokyklos Yad lebanim veda įsidainavimą

2017 m. vasario 10 d., penktadienis

Pirmas choro "Paul Kor" koncertas

Jau beveik pusę metų dirbu vokalo mokytoja pagal  Petah Tikvos konservatorijos projektą "Grojanti mokykla". "Grojanti mokykla" praturtina pradinių mokyklų gyvenimą įkurdama orkestrus, chorus ir  ansamblius, kurie integruojasi mokyklų veikloje, taip darydama įnašą  mokyklos kultūrai.  Projekto tikslas yra ugdyti mokinius- muzikinės kultūros mylėtojus suprantančius jos svarbą. Taip parašyta projekto apraše, kaip yra praktikoje?
Atrankos vykstą mokyklose, pamokų metu. Po atrankos mokiniams pranešama, kas praėjo atranką ir jie visus metus mokosi kartu su mokytoju-specialistu iš konservatorijos.  Skamba stipriai, bet iš esmės turiu priminti, kad konservatorija vadinama muzikos mokykla, kurioje vaikai užsiima muzika  po bendro lavinimo mokyklos. Ir muzikos mokyklų lygis nėra itin stiprus. Reikia nepamirštai, kad Izraelyje vaikai visiškai neribojami. Jiems viskas leidžiama, nes norima, kad jie išaugtų pasitikinčios savimi asmenybės. Bet grįžkime prie projekto. Šiuose projektuose moko mokytojai, kurie yra samdomi konservatorijos keliu, bet  praktiškai jie nėra konservatorijos darbuotojai. Jie dirba tik projekto rėmuose.  Konservatorijos direktorė pagal gyvenimo aprašymą žiūri kur tu galėtum būt naudingas ir duoda tau vokalo mokytojo arba grojimo sintezatoriumi mokytojo pareigas ir t.t. Vėliau mokytojui yra paskiriamos kelios mokyklos, kuriose jis  kartą per savaitę, pamokų metu  veda vokalo pamokas atskiroms mokinių grupėms ir dienos pabaigoje chorą. Dažniausiai šiai veiklai skiriamos 4-6 val.

Štai ir dalis mano kolektyvo. Viso apie 35 dainininkai

2017 m. vasario 8 d., trečiadienis

Darbams įsibėgėjus...

Manau atėjo metas papasakoti jums apie mano pirmą patirtį  darbo mokykloje su Izraelio vaikais. Tiesa esu jau vedus kelias muzikos pamokas, kai atikinėjau muzikos pamokų praktiką, tačiau ten jei kas nepavykdavo (sudrausminti vaikus, kad netriukšmautų; įjungti projektorių ar muziką, galiausiai išaiškinti hebrajų kalba vaikams, tai ko nepavyko iki galo suprantamai paaiškinti) padėdavo kursiokai, dėstytoja ar muzikos mokytoja. Dirbti oficialiai mokytoja mokykloje,  daug sunkiau. Bet pradėsiu nuo pradžių.
   Kaip jau pasakojau vienam iš įrašų, pavadinimu "Kaip radau darbą pagal specialybę jo neiškodama?", darbo pasiūlymą dirbti vokalo mokytoja chore, gavau netikėtai ir darbo procesas, pokalbio metu,  pasirodė šiek tiek paprastesnis nei įsivaizdavau, kadangi buvau informuota, kad muzikos mokytoja bus kartu repeticijų metu ir  parinks dainas chorui. Kas gi manęs laukė realybėje?
Pradžia. Pradžių pradžioje atėjau į mokyklą ir susipažinau su mokyklos direktore ir muzikos mokytoja. Tiesa atėjau ne viena, su manim buvo šio chorų projekto vadovė Orit. Pati Orit yra baigusi vokalo studijas ir dirba su choru konservatorijoje. Jos vaidmuo šiame projekte - susitarti dėl dienos,  valandų skaičiaus, kylančių nesklandumų ir kitų smulkmenų  su mokyklos direktore. Na ir žinoma padėti, patarti profesiniais klausimais vokalo mokytojui. Atspausdinus mokininių sąrašus, ėjau po klases ir siūliau norintiems mokiniams ateiti į perklausą. Iš kiekvienos klasės pradedant 3-čia baigiant 6-ta. Turiu pažymėt, kad klasės gan didelės 30-40 mokinių, o norinčių buvo daug, iś kiekvienos klasės po 10-20. Tad direktorė gavusi choristų sąrašą buvo šiek.tiek šokiruota ,nes nesitikėjo tokio atrinktų mokinių skaičiaus t.y. beveik 60 mokinių. Sekančią savaitę muzikos mokytoja išdalino mokiniams choro ir vokalo repeticijų leidimus, kuriuose mokinių tėvai turėjo pasirašyti, kad neprieštarauja, kad jų vaikas kiekvieną antradienį išeitų iš tam tikros pamokos į vokalo ir choro repeticijas. Direktorė sudarė tvarkaraštį, per kelintą pamoką konkrečios klasės turi ateiti į repeticiją. Man beliko tai perduot  mokiniams ir pradėti darbą, kadangi muzikos mokytoja jau buvo informavusi mane  kokias dainas ir kokiam minėjimui turim paruošti.

  Tiesa antrojoje mokykloje viskas buvo sudėtingiau. Nunešus mokinių sąrašus direktorei, ji peržiūrėjo kokius vaikus atrinkau ir pasakė, kad tikriausiai pirmas koncertas bus gruodį, Chanukos proga, bet apie tai pakalbėsim po atostogų. Grįžus po mėnėsio atostogų į mokyklą, tikėjausi, kad bus sudarytas tvarkaraštis klasių, kuri klasė per kurią pamoką  turi ateiti ir žinoma jau seniai sunešti tėvų pasirašyti  leidimai, kad leidžia išeit į repeticiją per pamoką. Deja man atėjus į mokyklą teko pačiai vaikščioti po klases ir dalinti choro repeticijų leidimus. Klasės nežinojo per kurią pamoka jie turi ateiti į repeticija ir kokioj klasėje apskritai vyks repeticija. Tad paprašiau pavaduotojos, kad sudarytų tvarkaraštį taip , kad mokiniai nepraleistų   svarbių jiems pamokų (kalbos, matematikos).  Sekančia savaitę dalinau vokalo repeticijų  leidimus ir kadangi mane perkėlė į naują patalpą teko iš naujo eit po klases ir pranešti mokiniams kur bus repeticija, kadangi iš pavaduotojos nieko nebuvo girdėti, muzikos mokytoja sudarė preliminarų tvarkaraštį.  Galiausiai trečią darbo savaitę, kai beveik surinkau visus leidimus, paaiškėjo, kad pavaduotoja tvarkaraščio taip ir nesudarė ir kad viena iš klasių negali ateit į repeticiją, nes visą dieną jie turi pamokas, kurių negali praleisti.
 Ką galiu pasakyti. Sunku, kai tam tikri asmenys neatlieka savo pareigų.nes tai lėtina proco vystymąsi.
Ir ta žinoma  nevieintelis pavyzdys to kaip dirbama šioje mokykloje. Iki dabar susiduriu su įvairiais nesklandumais. Tai klasė, kurioje aš nuolat dirbu būna užimta, tai ūkvedžio, kuris turi atnešti sintezatorių ir atrakinti klasę, nėra ir aš turiu ieškoti raktų nuo klasės ir sandėlio kuriame laikomas instrumentas, koncertų datos ir laiko niekas nežino, mokiniai, kuriuos buvo prašyta pašalinti dėl elgesio problemų vis dar sėkmingai vaikšto į chorą ir tampo nervus ne tik man, bet ir klasės draugams, kurie kaskart po repeticijos klausia: "O kodėl jis dar čia, juk sakėt, .."  Sakiau.
Žodžiu, darbas mokykloje tai ne tik žinios, kurias reikia perduoti, bet ir gebėjimas komonikuoti su visais :mokiniais, mokytojais, tėvais, pavaduotoja, direktore. Ir prie viso ko pasiekti savo .