Iš gyvenimo...: Pirmas choro "Paul Kor" koncertas

Jau beveik pusę metų dirbu vokalo mokytoja pagal Petah Tikvos konservatorijos projektą "Grojanti mokykla". "Grojanti mokykla" praturtina pradinių mokyklų gyvenimą įkurdama orkestrus, chorus ir ansamblius, kurie integruojasi mokyklų veikloje, taip darydama įnašą mokyklos kultūrai. Projekto tikslas yra ugdyti mokinius- muzikinės kultūros mylėtojus suprantančius jos svarbą. Taip parašyta projekto apraše, kaip yra praktikoje?

Atrankos vykstą mokyklose, pamokų metu. Po atrankos mokiniams pranešama, kas praėjo atranką ir jie visus metus mokosi kartu su mokytoju-specialistu iš konservatorijos. Skamba stipriai, bet iš esmės turiu priminti, kad konservatorija vadinama muzikos mokykla, kurioje vaikai užsiima muzika po bendro lavinimo mokyklos. Ir muzikos mokyklų lygis nėra itin stiprus. Reikia nepamirštai, kad Izraelyje vaikai visiškai neribojami. Jiems viskas leidžiama, nes norima, kad jie išaugtų pasitikinčios savimi asmenybės. Bet grįžkime prie projekto. Šiuose projektuose moko mokytojai, kurie yra samdomi konservatorijos keliu, bet praktiškai jie nėra konservatorijos darbuotojai. Jie dirba tik projekto rėmuose. Konservatorijos direktorė pagal gyvenimo aprašymą žiūri kur tu galėtum būt naudingas ir duoda tau vokalo mokytojo arba grojimo sintezatoriumi mokytojo pareigas ir t.t. Vėliau mokytojui yra paskiriamos kelios mokyklos, kuriose jis kartą per savaitę, pamokų metu veda vokalo pamokas atskiroms mokinių grupėms ir dienos pabaigoje chorą. Dažniausiai šiai veiklai skiriamos 4-6 val.

Štai ir dalis mano kolektyvo. Viso apie 35 dainininkai

Mokykloje "Paul Kor" pradėjau dirbti nuo lapkričio (neskaitant visų atrankų ir atostogų). Kitaip nei kitose mokyklose, šioje mokykloje pati parinkinėjau vaikams repertuarą. Taip jau susiklostė dėl tam tikrų priežasčių.

Mokykloje yra dar vienas choras. Choras kurį veda muzikos mokytoja. Jame dainuoja vaikai, kurie nepraėjo mūsų atrankos: nelabai intonujantys, pakimę. Mokytoja su jais užsiima kartą savaitėje per choro repeticija.

Projekto chorą sudaro 4 grupės, kurios ateina per pamokas ir 45min turi vokalo pamokas, o po visų pamokų mes susitinkame chore ir visi dainuojam tai ką išmokom vokalo pamokų metu.

Vėliau metų bėgyje projekto vadovė prašo užrašyti gerai dainuojančių, motyvuotų vaikų kontaktus ir kviečia juos mokintis konservatorijoje.
Mūsų pasirodymas vyko diplomų įteikimų rėmuose. Pradžioje direktorė rėžė kalba apie tai kaip reikia elgtis mokykloje, kad mokyklą yra jų namai ir reikia ją saugoti. Po ko sekė padėkos žodis mokytojams tarp jų paminėjo ir mane, tiesa kol fotkinau nieko negirdėjau. Tada direktoriai pasakius frazę "Lyg niekas neliko nepamirštas" vaikai pradėjo rėkti mano vardą. Direktorė dar kartą padėkojo man. Tačiau vaikai nenustojo rėkti. Direktoriai teko dar kartą pakartoti, kad ji jau mane minėjo. Po ko galiausiai man vis vien reikėjo tyldinti savo chorą. Man žinoma buvo malonu, kad vaikai taip rūpinosi, bet ir nepatogu prieš kitus mokytojus Ceremonijai įpusėjus, sekė sportinis-muzikinis numeris su krepšinio kamuoliais, kibirais ir plastikinėmis lazdomis. Sekanti grupė mokinių - repavo ir vėliau pasirodė projekto choras.

Ką galėčiau pridėti... Vaikai čia nors ir nepaklusnūs, dažnai turi dvasinių, dėmesio sutrikimų, jie labai muzikalūs, jausmingi, atviri.

Šiandien vos spėjus įžengti į mokyklą visi atbėgo su manim pasisveikinti, vos ne kiekvienas apkabino, pasakė kaip gražiai atrodau, kokie gražūs auskarai, ar nereik padėt nunešti sintezatorių, jau net turiu naują pravardę Ilanuška (mokytojus čia vadina vardu).

Kas liečia pasirodymą, viskas praėjo gan sklandžiai, tiesa buvo siaubingai karšta diena virš 22 laipsnių, o ant saulės turbūt dar daugiau, bijojau, kad choristai apalps besedėdami prieš saulę ir laukdami savo eilės. Bet nieko blogo nenutiko. Direktorė irgi buvo labai patenkinta jų pasirodymu. Tiesa aš labai nusivyliau pamačius, kad mano video įrašas nutrūko vos tik mums atėjus į sceną, bet jau tiek to.

Pirmas blynas neitin prisvilęs. Lauksim naujų pasirodymų.