2012 m. lapkričio 25 d., sekmadienis

XIV Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų chorų festivalis

Rytas prasidėjo prieš 10val. Nors buvau užsistačiusi žadintuvą 8val. jis nesuskambėjo, nes visai buvau užmiršusi , kad sekmadieniais telefone nustatyta, kad jis neskabėtų.  Choro vadovas buvo pasakęs ateiti į Soborą 11val.  Tad beveik didžioji dauguma atėjo laiku. Visiems susirinkus, ėjome parepetuoti į karininkų ramovę. Repeticija praėjo gana sklandžiai . Dėstytojas pranešė, kad iškarto po mišių mūsų kolegos iš Klaipėdos dar dainuos 4 kūrinius ir jiems išėjus, mes staigiai turėsime lipti į balkoną, atlikti savuosius du. 
 Prieš 12val. nuėjau su kursiokais, Tomu ir Tautvydu išgerti kavos, kadangi namie nespėjau , o Tomas beje irgi pramiegojo, atsikėlė 10:30. Po 12val. atėjome pasiklausyti choristų iš Klaipėdos. Prieš 13val. mums susirinkus prie sutartos vietos, priėjo nepažįstama moteris ir pasakė, kad 13val. vyks B.Kutavičiaus adventinė misterija ir kad mes galėsime dainuoti tik jai pasibaigus. Tad Tautvydas suieškojo minioje dėstytoja ir pranešė jam šią "džiugią" žinią. Tad grįžome į Soboro vidų, klausytis misterijos. Po maždaug 30min išgirdome kaip uždainavo klaipediečiai, apsidžiaugėme ir patraukėme laukti savo eilės. Suskambus ketvirtąjam jų kūriniui vėl pasirodė, ta nepažįstamoji. Eidama pro mus ji praburbėjo "Kas čia per betvarkė.. " ar kažką panašaus. Supratome, kad kažkas ne taip. Pasirodo choristai norėdami atkeršyti užlindo ankščiau laiko,misterijai dar nepasibaigus. Bet šiaip ar taip, jie jau buvo sudainavę savo 4 kūrinius. Na, o mums beliko laukti savo eilės. Ir tiesą sakant laukėme gana ilgai.  Užlipome laiptais aukštyn, bet vargonų muzika netilo. Kiekvienai daliai pasibaigus, pradėdavome ploti. Vėliau garsiai kalbėti, juoktis, pradėjo reikštis nuovargio, isterijos požymiai :D Viena iš atlikėjų išėjo mūsų raminti į tai mes atsakėme "Atsibodo laukti..".Galiausiai apie 15val. koncertas pasibaigė . Mes greitai subėgome į balkoną per 8-10min sudainavome savo programą ir patenkinti išsiskirstėme. 
 Aš grįžau namo. Užvalgiau. Ir skubėjau į antrąją dalį festivalio- roko operą "Jotvingio raudą", kuri vyko sporto halėje. Važiuodama autobus, sutikau choristę Arūnę tad keliavome link koncerto vietos kartu. Prie halės jau buvo susirinkusi dalis choristų ir dėstytojas su pakvietimais rankose. Kiek palaukę vėluojančių kolegų, keliavome vidun. 
 Nežinau ar verta pasakoti toliau apie pačią operą. Opera popsinė. Garsas kaip visad manęs netenkino. Labiausiai patiko tylos momentai tarp dalių. Tiesa, antroje dalyje buvo visai gražių, melodingų, lyriškų  vietų, bet jos buvo per ilgos, "nesibaigiančios" kaip ir visos kitos dalys. Bet gerbiu choristus, solistus kurie ten dalyvavo, nes įsivaizduoju, kad buvo sunku išstovėti, atidainuoti tiek laiko. 
  P.S.Tiesą sakant, mes taip ir nesupratome operos siužeto.

Kvietimas

2012 m. lapkričio 17 d., šeštadienis

Koncertas Taikomosios dailės muziejuje

Laukiau šios dienos, nes norėjau pamatyti naują A.Vasiljevo parodą.  Jei ne koncertas Taikomosios dailės muziejuje, vargu ar būčiau specialiai važiavusi pažiūrėti parodos.
 Vos priėję prie įėjimo, pasigedome koncertinio plakato, skelbečio, kad vyks koncertas. Įėję vidun ,pasikabinome paltus,striukes ir mus pasitiko moteriškė, kuri parodė, kur galime pasidėti daiktus. Vyrams sunešus į koncertų salę laiptus, pradėjome repetuoti. Muziejaus lankytojai nesusilaikę užeidavo pasižiūrėti, kas dainuoja.
 Koncertas praėjo gana sklandžiai. Žmonių susirinko daugiau, nei kad buvau nusitekus pradžioje. 

2012 m. lapkričio 15 d., ketvirtadienis

Apie muziką...



Nors į muzikos mokyklą pradėjau eiti būdama 7 metų, lankiau įvairius muzikinius mokyklos būrelius, bet atėjo tokia diena, kad aš supratau, kad aš mažai ko teišmokau. Supratau, kad nemoku klausytis klasikinės muzikos stambesnių žanrų, šiuolaikinės muzikos, vargiai ką galiu pasakyti apie kompozitorių gyvenimus ir kūrybą, epochų bruožus. Šis lūžis įvyko 11 klasėje, kai perėjau pas kitą muzikos istorijos mokytoją. Jis ne tik daug pasakojo apie muziką, bet ir užduodavo įvairius klausimus į kuriuos atsakymų aš neturėjau , bet jis vis vien vertė  mąstyti ir  į juos atsakyti. Nuo to laiko aš pradėjau lankytis muzikos skyriaus bibliotekoje . Iš jos parsinešdavau įvairias muzikines knygas. Pradžioje skaitydavau kompozitorių biografiją, prisiminimus, vėliau perėjau prie muzikologų straipsnių rinkinių. Dažnai įdomias mintis užsirašydavau į sąsiuvinį ir taip surinkau nemažai įdomios (man) informacijos. O per pastaruosius mėnesius nusprendžiau, kad laikas pereiti prie kitokio užrašymo būdo-blog‘o. Kadangi vietos mano namuose ir taip neperdaugiausia , o dar jei kaupsiu sąsiuvinius tai greitu metu galėsiu ant jų ir miegoti. 
  Tad nuo šiol visi besidomintis kultūra, muzika , jos istorija galite užeiti į naująjį mano puslapį pavadinimu „Apie muziką...“

Negaliu gyventi be saldumynų.

Štai taip prasideda kiekvienas savaitgalis...