Noriu tikro pavasario, o dar labiau vasaros...

Žinau, kad prieš kelias dienas rašiau, kad befotografuodama, koreguodama gėlytes, pajutau pavasarį, bet lauke vėl pradėjo šalti, lyti, saulė nebe pasirodo, iš namų neišeinu tad ir negirdžiu paukščių čiulbėjimo, nors turbūt ir išėjus iš namų girdėčiau tik varnas, nes kokie paukščiai norės čiulbėt tokią niūrią dieną.

Vakar mama nupirko braškių. Mintimis pasinėriau į vasarą....

♥

IV Kauno aukštųjų mokyklų chorų festivalis

Grįžusi iš muzikos istorijos paskaitos, ieškojau internete krepšio fotoaparatui. Nužiūrėjau Kalahari firmos krepšius, nes labiau primena kelionines tašes, nei fotoaparato, bei turi pakankamai kišenių. Laikas prie kompo taip greitai prabėgo, kad pasižiūrėjus į laikrodį, pamačiau, kad man liko nedaug laiko pasiruoši koncertui. Susidėjau į krepšį koncertinius rūbus, papkę su natomis ir žiūriu, kad fotoaparatas netelpa. Teko jį palikti namie.
   Taigi,  mūsų choras šiandien dalyvavo IV Kauno aukštųjų mokyklų  chorų festivalyje, kuris vyko Veterinarijos akademijoje. Dainavome pirmieji. Atlikome E.Rautavaaros "Siuite" de Lorca kelias dalis ir "Deep river". Sudainavome geriau nei maniau, kad sudainuosim.Po mūsų pasirodymo sekė dar 6 kitų aukštųjų mokyklų chorai, o vėliau visi susigrūdę dainavome ant scenos, tiksliau mūsų choras nusigrūdo į scenos galą, kur mūsų nebuvo matyti bei suprantama mes nematėme dirigento tik choristų sėdynes. Jungtinis choras atliko tradicines dainas "Ne dėl žalio vyno" , "Kur giria žaliuoja" ir "Gaudeamus". Vėliau visi norintys galėjo pasilikti vakaronėje kur vaišino ar bent žadėjo, kad  vaišins alumi ir bus šokiai, bet kadangi aš nedalyvavau nežinau. Bet iš nuotraukų įkeltų internete spėju, kad buvo smagu.

Pajutau pavasarį

Vakar pasiūliau kursiokei Editai pasifotografuoti, bet deja ji neturėjo laiko. Tad grįžau namo. Bet prieš įeinant į namus nusprendžiau nueiti į sodą ir pažiūrėti gal kokios gėlės jau pražydo. Ir iš tiesu geltoni ir balti krokai prasiskleidė. Pradėjau fotografuoti, bet supratau, kad nieko nebus... Reikia persirengti, nes gėlytės tokios mažos ir kad jas nupaveiksluoti reikia jei neatsigulti tai bent atsiklaupti. Tad grįžau namo, persirengiau ir patraukiau atgal į sodą. Grįžus namo su "grobiu", pradėjau dailinti nuotraukas.  Po visų mano spalvinimų peržiūrėjau visas nuotraukas ir pasijaučiau kaip koks vabaliukas grįžęs iš pasivaikščiojimo po pasakų sodą.

Baigiamasis "Acusto" koncertas

Kad ir kaip bebūtų gaila, bet kursai baigėsi.
  Ryte nuėjau į ofisą susitvarkyti ir tik įėjus, prie įėjimo ant staliuko, pamačiau nuostabias tulpes. Suprantama negalėjau susilaikyti nenufotografavus.

Kursai

 Penktadienį prasidėjo taip laukti XX-XXIa. Lietuvių kompozitorių muzikos kūrinių interpretavimo kursai. Kursuose dalyvavo Kauno vokalinis ansamblis "Acusto" ir dirigentas, kompozitorius, pedagogas prof. Vaclovas Augustinas.

V.Augustinas parinko gan įdomius kūrinius, didžiosios dalies dar nebuvau girdėjusi tad buvo nerealiai faina pažiūrėti kaip jie dirba ir kas iš to gaunasi.
  O šiandien baigė susipažinti su visai kūriniais ir pabaigoje padarė generalinę repeticiją tad išgirdome visus programos kūrinius. Bet vis vien ryt eisiu į koncertą, nes noriu įrašyti  kūrinius.

Šeštadienio vakaras

Egzaminas ir dovana sau

Egzaminas praėjau truputį blogiau nei tikėjaus, bet yra kaip yra. Po egzamino keliavau į bankus, atsisakyti jų kortelių. Nuėjus į Nordą man pasiūlė pasilikti kortelę, bet pasikeisti į studento statusą, kad nereikėtų mokėti metinio mokesčio. Sutikau. Nuėjus į SEB man pasakė, kad mano sąskaitoje liko 10lt ir kad kortelės galiu atsisakyti, o sąskaitą pas juos pasilikti. Ką gi , taip ir padariau. Vėliau nusiėmiau bankomate likusius pinigus ir nusipirkau objektyvą.Iš tiesu dvejojau, nes jaučiu, kad jau senokai laikas apsilankyti pas ortodontę, bet nesusilaikiau. Taigi, nusipirkau Nikkor 35mm 1.8G ir bėgte lėkiau namo kuo greičiau išbandyti.Tiesą sakant, teko gerokai pavartinėti manual'ą, kad suprasčiau ką reikia paspausti, kad fotoaparatas fotografuotu, nes uždėjus naująjį objektyvą jis nereagavo. Galiausiai suveikė ir pavyko šį bei tą įamžinti.

Mielas paršelis

Fishman

Kad ir kaip norėjau ilgiau "pažaisti", deja reikėjo keliauti į akademiją, o vėliau į chorą. Dabar egzaminų, atsiskaitymų metas tad teks pakentėti, o po jų jau galėsiu pleškint į visas puses.

Diena prieš egzą

Turbūt nėra nieko žiauriai nei dieną prieš egzą, nors .. dar žiauriau naktis prieš egzą.  Ir aš niekaip nesuprantu kaip aš sugebu viską pasilikti paskutiniai dienai. Atrodytų jau šį kartą pasidariau konspektą semestro pradžioje, muziką įsirašiau, o vis vien muzikos temas pradėjau pilnai visas klausyti likus kelioms dienoms iki egzo.

  O kas labiausiai erzina tai , kad atsisėdi, perskaitai viską nuo pradžios lygi galo, viskas aiškų net randi įdomių faktų, o įsiminti negali. Pradėti skaityti po vieną sakinį, bandai įsivaizduoti, susidėlioti mintis. Ura, pavyko! Imi skaityti apie  kitą kompozitorių , kažką įsimeni, grįžti prie pastarojo.. ir  vėl lyg pirmą kartą skaitytum. Galiausiai visas noras mokytis  gęsta ir mastai, kad gal tiek to , kaip nors parašysiu. Ne, reikia išmokti. Ir visą tai man primena animacinį filmuką, kur herojus nežino kaip jam pasielgti ir staiga atsiranda ponas tinginys-velnias ir sąžinės balsas- angelas ir jie patarinėja kaip tau pasielgti. Mano atveju nugali miegas, o su juo ir velnias.
  O kaipgi buvo šįkart? Atsisėdau ant sofos ir pradėjau žymėtis svarbiausius momentus. Po kelių puslapių nusprendžiau, kad reikia pailsėti. Nuėjau pavaikščiojau po namus, o tiksliau iki šaldytuvo ir atgal. Atsisėdau ant sofos ir girdžiu kaip dirba kompiuteris. Pagalvojau,- "Kaip būtų gerai turėti notebook'ą " . Prasvajoju 10-15min, kol prisimenu, kad reikia mokytis. Lauke pradeda temti, prie kambarinio šviestuvo nenoriu sėdėti, prisistumiu kėde prie palangės. Atsisėdu. Į kojas remiasi šaltas radiatorius. Negaliu susikaupti. Ant radiatoriaus užmetu rankšluostį. Skaitau konspektą. Pakeliu galvą, žiūriu pro langą. Mintis "Kaip tragiškai atrodo mūsų sodo galas. Reikia išmesti visą šlamštą iš galo. Gal plytas paliksim, prireiks. O jau medžių šakas tikrai šį pavasarį reiks apipjaustyti, nesiruošiu visą vasarą rinkti obuolių. Bet kaip užlipti į medį? Gal tą seną žalią suolą prisistumti ar kopėčias iš kur nors paimti.Taip.. kur aš baigiau? A.. Šostakovičius...". Po kurio laiko suprantu, kad prie lango geriau sėdėti, bet vaizdai pro langą mane blaško. Galiausiai sėdu prie rašomojo stalo. Įjungiu monitorių (buvo išjungtas) ir dar kartą praklausau muzikines temas. Kai kuriuos kūrinius dar maišau, bet tiek to. Išjungiu kompiuterį. Bandau mokytis toliau...
  Kokios išvados? Aš dar keliasdešimt kartų paslampinėjau po namus, išbraukiau pusę konspektų, atsisėdau ant lovos viską persiskaičiau ir nuėjau miegot tikėdamasi, kad per naktį Dievas sukraus visą info į mano galvelę.
  
 

Seklė

Pastaruoju metu labai pamėgau  "sekti" kitų žmonių blogus ir dažniausiai tai būna atsitiktinai rasti internete žmonės, kurių realiame gyvenime nepažįstu, bet skaitydama jų blog'us  jaučiuosi lyg juos pažinočiau geriau nei savo draugus, pažįstamus ar kursiokus.
  Vieni jų emigravę į kitas šalis ir blog'uose aprašinėja savo įspūdžius, atrastas miesto vietas, kiti patys sau yra darbdaviai ir blogų pagalba reklamuoja savo paslaugas: fotografai deda nuotraukas iš įvairių fotosesijų , dizaineriai savo sukurtus rūbus ar eskizus, aksesuarų gamintojai- papuošalų nuotraukas ir t.t. ir pan.
  Šiandien atradau dar vieną blog'ą : Sophie's avenue - čia žiauriai faina fotosesija iš Maskvos metro . Prisimenu, kai pati buvau Maskvoje ir bandžiau nufotografuoti tas nuostabias metro stotis, bet dėl prasto apšvietimo su savo muiline nelabai ką benufotkinau.Tad kas nebuvę Maskvos metro arba buvę ir nori dar pasigrožėti, galite tai padaryti užėję į Sophie's avenue  

Kažkur matyta.. ;

Ak taip, mano nesėkmingi bandymai

Nieko amžino nėra ... o gal visgi yra?

Šiandien priėjau prie lango, atitraukiau užuolaidas, kad kambarys gautų daugiau šviesos ir šilumos ir pamačiau ant palangės subyrėjusią žvakidę. Ir pirma mintis buvo "Iš ko ji pagaminta?"

Matyt nieko amžino nėra... .                                                                                               
O gal visgi yra?

Siaubingai pykstu ant savęs, kai visus darbus palieku paskutiniam vakarui ir tada tenka sėdėti vos ne iki ryto .Taip atsitiko ir šį kartą. Stebimosios praktikos uždavė parašyta anotaciją ir aprašyti kovo 11-osios renginį. Tam buvo skirtos apie 2 savaitės. Ir aš žinoma laiko tam neradau. Anyway .. Šiandien pristačiau savo darbus ir dėstytojas liko patenkintas.
  Grįžus namo laukiau kada atvažiuos Laurynas. Tarėmės pabandyti sukurti kokią dainą ar padaryti cover'į . Kai jau neberadau kuo užsiimti, nusprendžiau pasifotografuoti.

 Atvažiavus Laurynui, važiavome pas jį į studiją, ten įrašėme mano kažkada sukurtą melodiją tad beliko parašyti žodžius arba laukti kol Lauryno pažįstama tai padarys.

Justo koncertas

Kai lankėmės Prienuose, Justas užsiminė, kad kažkurią dieną bus jo koncertas, bet aš taip ir neįsiminiau kurią, tik pagalvojau , kad labai nepatogus koncerto laikas. Ir vakar eidama iš akademijos pamačiau koridoriuje plakatą su Justo nuotrauką. Ten buvo parašyta, kad koncertas vyks šiandien 13:45, Gruodžio konservatorijoje.  Pirma mintis buvo "Reikia nueiti", bet po jos sekė sekanti " Bet juk tuo metu bus metodologijos paskaita. Velnias" . Ir ką jus manote? Vakare man parašė kursiokas, kad tos paskaitos nebus. Tad kaip supratote šiandien ėjau pasiklausyti Justo.
Atėjusi į Gruodžio konservatoriją užlipau į antrą aukštą ir sutikau choristę Virginiją . Neilgai trukus užėjom į salę, bet ten dar nebuvo nė vieno žmogaus, o iki koncerto pradžios buvo likę 10-15min. Mes atsisėdome pirmoje eilėje . Po truputį pradėjo rinktis žmonės. Daugumą sudarė gruodiečiai. Koncertui prasidėjus į salės priekį išėjo renginio pranešėjas. Ir nors jis labai stengėsi raiškiai kalbėti, jaudulys padarė savo. Koncerto vedėjas pranešė skambėsiančius kūrinius ir netrukus scenoje pasirodė Justas Čeponis. Koncerto pradžioje atliko J.S.Bacho Preliudą ir fugą (kaip visad kažkas pradėjo po Preliudo ploti, bet greit susivokė, kad dar nelaikas), po to skambėjo Mocerto, Listo kūriniai ir kt. Ir aš sėdėdama pagalvojau, kad  net žmogus, kuris nelabai nusimano muzikoje, turėtų pajusti, kad tai skirtingų laikotarpių kūriniai.

 Aš esu gan išlepusi klausytoja. Manęs nenustebinsi nei pirštų miklumu , nei išoriškai rodomomis emocijomis aš net dažnai nežiūriu į artistą, nes man svarbiau tai ką girdžiu, o ne ką matau. Vaizdas mane išblaško. Bet visgi  galiu drąsiai teigti, kad koncertas pasisekė ir mielai eisiu paklausyti Justo sekantį kartą :) .

Ir neaišku kas, ką prigavo

Pirmieji autoportretai

Po Canon Powershot A620, kuris sveria ~240g ir turi atsukamą ekranėlį, labai sunku fotografuoti save Nikon d7000, kuris sveria trigubai ir savo atvaizdo nematai, nebent stovi prieš veidrodį. Bet visgi aš šiandien ryžausi ir nusipaveikslavau.

Tradicinė, visų įsigijusių veidrodinį fotoaparatą, foto

  Žiūrėsim kaip seksis toliau. Manau reikės kitąkart palengvinti užduotį, pasistatyti trikojį.

Kovo 11-oji Prienuose

Šiandiena su choru Saluto keliavome koncertuoti į Prienus. Kaip visada įsimečiau fotoaparatą, nors ir buvo apsiniaukę ir žinojau, kad lauke nefotografuosiu.
  Važiavome į Prienus nuosavais automobiliais, nes pagalvojome, kad tai bus pigiau, nei nuomotis autobusą. Mane nuo Aleksoto tilto atvažiavo pasiimti   Kęstutis jau su pilnu automobiliu choristų: Gintare, Osvaldu ir Nijole . Prienai nedidelis miestelis tad Prienų kultūros centrą radome iškarto. Išlipę iš mašinos pamatėme, kad šalia esančioje kavinėje sėdi choristai tad užėjome vidun pasisveikinti ir visi kartu patraukėme į kultūros centrą. Ten mums buvo skirtos 3 patalpos daiktams pasidėti: atskirai vyrams ir moterims . Pasidėjome daiktus, užkandome ir ėjome parepetuoti į salę.

Kaziuko mugė arba kaip Ilana mokėsi fotografuoti

Pagaliau nusipirkau Nikon d7000, bet deja objektyvui pinigų neliko. Mano laimei, mamos pažįstamas remontuoja fotoaparatus ir turi įvairių objektyvų ir vieną iš jų man paskolino . Kadangi šiandien Kaune vyko Kaziuko mugė, nusprendėme pasivaikščioti ir suprantama aš turėjau progą truputi pafotografuoti.