Diena prieš egzą

Turbūt nėra nieko žiauriai nei dieną prieš egzą, nors .. dar žiauriau naktis prieš egzą.  Ir aš niekaip nesuprantu kaip aš sugebu viską pasilikti paskutiniai dienai. Atrodytų jau šį kartą pasidariau konspektą semestro pradžioje, muziką įsirašiau, o vis vien muzikos temas pradėjau pilnai visas klausyti likus kelioms dienoms iki egzo.

  O kas labiausiai erzina tai , kad atsisėdi, perskaitai viską nuo pradžios lygi galo, viskas aiškų net randi įdomių faktų, o įsiminti negali. Pradėti skaityti po vieną sakinį, bandai įsivaizduoti, susidėlioti mintis. Ura, pavyko! Imi skaityti apie  kitą kompozitorių , kažką įsimeni, grįžti prie pastarojo.. ir  vėl lyg pirmą kartą skaitytum. Galiausiai visas noras mokytis  gęsta ir mastai, kad gal tiek to , kaip nors parašysiu. Ne, reikia išmokti. Ir visą tai man primena animacinį filmuką, kur herojus nežino kaip jam pasielgti ir staiga atsiranda ponas tinginys-velnias ir sąžinės balsas- angelas ir jie patarinėja kaip tau pasielgti. Mano atveju nugali miegas, o su juo ir velnias.
  O kaipgi buvo šįkart? Atsisėdau ant sofos ir pradėjau žymėtis svarbiausius momentus. Po kelių puslapių nusprendžiau, kad reikia pailsėti. Nuėjau pavaikščiojau po namus, o tiksliau iki šaldytuvo ir atgal. Atsisėdau ant sofos ir girdžiu kaip dirba kompiuteris. Pagalvojau,- "Kaip būtų gerai turėti notebook'ą " . Prasvajoju 10-15min, kol prisimenu, kad reikia mokytis. Lauke pradeda temti, prie kambarinio šviestuvo nenoriu sėdėti, prisistumiu kėde prie palangės. Atsisėdu. Į kojas remiasi šaltas radiatorius. Negaliu susikaupti. Ant radiatoriaus užmetu rankšluostį. Skaitau konspektą. Pakeliu galvą, žiūriu pro langą. Mintis "Kaip tragiškai atrodo mūsų sodo galas. Reikia išmesti visą šlamštą iš galo. Gal plytas paliksim, prireiks. O jau medžių šakas tikrai šį pavasarį reiks apipjaustyti, nesiruošiu visą vasarą rinkti obuolių. Bet kaip užlipti į medį? Gal tą seną žalią suolą prisistumti ar kopėčias iš kur nors paimti.Taip.. kur aš baigiau? A.. Šostakovičius...". Po kurio laiko suprantu, kad prie lango geriau sėdėti, bet vaizdai pro langą mane blaško. Galiausiai sėdu prie rašomojo stalo. Įjungiu monitorių (buvo išjungtas) ir dar kartą praklausau muzikines temas. Kai kuriuos kūrinius dar maišau, bet tiek to. Išjungiu kompiuterį. Bandau mokytis toliau...
  Kokios išvados? Aš dar keliasdešimt kartų paslampinėjau po namus, išbraukiau pusę konspektų, atsisėdau ant lovos viską persiskaičiau ir nuėjau miegot tikėdamasi, kad per naktį Dievas sukraus visą info į mano galvelę.