Tai pirmas kartas, kai per 4 metus švenčiame Gario gimtadienį kartu, čia Lietuvoje. Taip jau susiklostė, kad jis atvažiuodavo liepos mėnesį ir visus mano gimtadienius praleisdavome kartu net tą kartą, kai su choru išvažiavau į Peterburgą (o jetau net nesitiki, kad taip seniai esam kartu).
Taigi, diena prasidėjo anksti -7 val. ryto. Buvome suplanavę važiuoti į Vichy parką, o vakare sode išsikepti šašlykų. Tad ryte išėję turėjome vilties, kad Marvelėje pasirodys 56 maršutinis, bet deja jis pasirodė mums jau pasiekus Birštono gatvę ir įsėdus į kitą maršutinį, kuris vežė į autobusų stotį. Kadangi autobusu nenorėjome važiuoti, teko visu greičiu bėgti į traukinį iki kurio buvo likę nedaugiau 8 min. Mūsų džiaugsmui mes suspėjome ne tik į traukinį, bet netgi nusipirkti bilietą kasose bei iš kavos aparto kavos. Atskubėję į traukinį, patraukėme link 1 klasės, tikėdamiesi praslinkti nemokamai. Tačiau konduktoriaus nepavyko įtikinti esą mums pardavė ne tuos bilietus ir kur apskritai parašyta kokia klase mums priklauso važiuoti tad paklausus kiek reikėtų primokėt, kad važiuoti 1 klase, buvo pasakyta, kad studento bilietas apskritai negalioja, o pradėjus jam skaičiuot pilno bilieto priemoką, Gari papurkštavo koks tragiškas geležinkelio servisas Lietuvoje ir nuėjo ieškoti vietų 2 klasėje, man beliko pridurti: "Aš juk sakiau...".
Puse kelio sėdėjau pakosėdama, kadangi bebėgdama prisiurbiau šalto oro, kuris sudirgino mano gerklytę.
Atvykę į Vilnių nusprendėme užkasti ir kadangi prie stoties ne itin daug vietų užvalgyt, iš karto pasukome link McDonald'o. Žmonių, mano akimis, buvo stebėtinai daug. Tiesą sakant, jei būčiau viena, turbūt greičiau nueičiau į Maximą ir nusipirkčiau pusryčiams bananą ar obuolį, bet tikrai ne pusfabrikatį iš McDonald'o. Pasiėmę cappuccino ir McWrap'us (oho, jaučiuos lyg reklamuočiau McDonald'ą) ėjome link išėjimo.
Prie Vichy parko buvo susirinkęs gausus būrys bėgikų ir dviratininkų. Vyko kažkokios varžybos. Vandens parke žmonių taip pat netruko. Pirmą ir paskutinį kartą, tokiame pramogų parke buvau prieš gerus 8 metus Druskininkuose. Ryškiai atmintyje įsirėžė ta akimirka, kai aš vos nenuskendau, gerai, kad šalia buvo Giedrius. Tad ir šįkart važiavau be didelio entuziazmo. Ir tiesą sakant po šio karto, kuo toliau tuo labiau vengsiu tokių vietų . Joke. Bet taip jau nutiko (taip turbūt tik man gali nutikti) , kad skrisdama vamzdyje nusibalnojau 1/3 stuburo. Gerai, kad bent maudomas nesuplyšo galutinai, o tai linksmybės pasibaigtų ankščiau laiko. Tad nuėjus į spa saloną ir paprašius nugaros masažo, buvo atsakytą, kad negalės padaryt, tad teko pasitenkinti kojų masažu bei Garra Rufa žuvytėmis.
Grįžtant į Kauną ( vėl traukiniu) sužinojome, dar vieną naujieną, kad traukiniai būna: itin greiti, greiti, ir lėtesni. Nuo to priklauso jų kainą. Tad šįkart, aš kaip studentė, turėjau už express traukinį pakloti 11lt. Žinoma esmė ne kainoje, o fakte, kad traukinys būdamas super duper express stoja Lentvaryje ir Kaišiadoryje, kame logika mums nepavyko išsiaiškinti.
Nespėjus atsitokėti po kelionės, kibau ruošti užkandžius vakaro šventei. Kadangi mamai nepavyko užvesti žoliapjovės, kaimynas buvo gailestingas ir paskolino savąją. Tad nereikėjo sėdėti kaip Tarzano šeimynai džiunglėse. Į vakarėlio pradžią suspėjo ir mamos draugė atvežusi iš savo sodo milžinišką dubenį braškių, salotų ir svogūnų laiškų.
Nors šašlykai šįkart nesigavo, bet vakarą praleidome neįtikėtinai smagiai. Šventės pabaigą vainikavo specialiai užsakytas žydrasis padangių tortas, kurį meistriškai supjaustė šventės kaltininkas.
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
Taigi, diena prasidėjo anksti -7 val. ryto. Buvome suplanavę važiuoti į Vichy parką, o vakare sode išsikepti šašlykų. Tad ryte išėję turėjome vilties, kad Marvelėje pasirodys 56 maršutinis, bet deja jis pasirodė mums jau pasiekus Birštono gatvę ir įsėdus į kitą maršutinį, kuris vežė į autobusų stotį. Kadangi autobusu nenorėjome važiuoti, teko visu greičiu bėgti į traukinį iki kurio buvo likę nedaugiau 8 min. Mūsų džiaugsmui mes suspėjome ne tik į traukinį, bet netgi nusipirkti bilietą kasose bei iš kavos aparto kavos. Atskubėję į traukinį, patraukėme link 1 klasės, tikėdamiesi praslinkti nemokamai. Tačiau konduktoriaus nepavyko įtikinti esą mums pardavė ne tuos bilietus ir kur apskritai parašyta kokia klase mums priklauso važiuoti tad paklausus kiek reikėtų primokėt, kad važiuoti 1 klase, buvo pasakyta, kad studento bilietas apskritai negalioja, o pradėjus jam skaičiuot pilno bilieto priemoką, Gari papurkštavo koks tragiškas geležinkelio servisas Lietuvoje ir nuėjo ieškoti vietų 2 klasėje, man beliko pridurti: "Aš juk sakiau...".
Puse kelio sėdėjau pakosėdama, kadangi bebėgdama prisiurbiau šalto oro, kuris sudirgino mano gerklytę.
Atvykę į Vilnių nusprendėme užkasti ir kadangi prie stoties ne itin daug vietų užvalgyt, iš karto pasukome link McDonald'o. Žmonių, mano akimis, buvo stebėtinai daug. Tiesą sakant, jei būčiau viena, turbūt greičiau nueičiau į Maximą ir nusipirkčiau pusryčiams bananą ar obuolį, bet tikrai ne pusfabrikatį iš McDonald'o. Pasiėmę cappuccino ir McWrap'us (oho, jaučiuos lyg reklamuočiau McDonald'ą) ėjome link išėjimo.
Prie Vichy parko buvo susirinkęs gausus būrys bėgikų ir dviratininkų. Vyko kažkokios varžybos. Vandens parke žmonių taip pat netruko. Pirmą ir paskutinį kartą, tokiame pramogų parke buvau prieš gerus 8 metus Druskininkuose. Ryškiai atmintyje įsirėžė ta akimirka, kai aš vos nenuskendau, gerai, kad šalia buvo Giedrius. Tad ir šįkart važiavau be didelio entuziazmo. Ir tiesą sakant po šio karto, kuo toliau tuo labiau vengsiu tokių vietų . Joke. Bet taip jau nutiko (taip turbūt tik man gali nutikti) , kad skrisdama vamzdyje nusibalnojau 1/3 stuburo. Gerai, kad bent maudomas nesuplyšo galutinai, o tai linksmybės pasibaigtų ankščiau laiko. Tad nuėjus į spa saloną ir paprašius nugaros masažo, buvo atsakytą, kad negalės padaryt, tad teko pasitenkinti kojų masažu bei Garra Rufa žuvytėmis.
Grįžtant į Kauną ( vėl traukiniu) sužinojome, dar vieną naujieną, kad traukiniai būna: itin greiti, greiti, ir lėtesni. Nuo to priklauso jų kainą. Tad šįkart, aš kaip studentė, turėjau už express traukinį pakloti 11lt. Žinoma esmė ne kainoje, o fakte, kad traukinys būdamas super duper express stoja Lentvaryje ir Kaišiadoryje, kame logika mums nepavyko išsiaiškinti.
Nespėjus atsitokėti po kelionės, kibau ruošti užkandžius vakaro šventei. Kadangi mamai nepavyko užvesti žoliapjovės, kaimynas buvo gailestingas ir paskolino savąją. Tad nereikėjo sėdėti kaip Tarzano šeimynai džiunglėse. Į vakarėlio pradžią suspėjo ir mamos draugė atvežusi iš savo sodo milžinišką dubenį braškių, salotų ir svogūnų laiškų.
Nors šašlykai šįkart nesigavo, bet vakarą praleidome neįtikėtinai smagiai. Šventės pabaigą vainikavo specialiai užsakytas žydrasis padangių tortas, kurį meistriškai supjaustė šventės kaltininkas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą