Pagaliau atėjo dieną, kai gavau pirmąjį savo bakalauro diplomą. Dar prieš 16 val. buvau filharmonijoje, nes turėjome matuotis mantijas. Susiradę vietas, visas mūsų kursas draugiškai atsisėdo šalia vieni kitų.
Pirmojoje dalyje mums dainavo ir grojo kursiokai ir kiti studentai: Ieva, Linas, Aušra, o antroje dalyje vyko diplomų įteikimai.
Kokia buvo savijauta, nuotaika, išgyvenimai? Sunku pasakyt. Kalbant rektoriui, dekanui supratau, kad jie turi viziją ar paveikslą universiteto ir viskas ten atrodo gražu. Taip, susijungus su VDU studentams padaugėjo galimybių pasireikšti, pasitobulinti. Bet kadangi aš įstojau dar esant LMTA- tai buvau visiškai nusivylusi universitetu ir studijomis. Didžiausia problema ta, kad priimami labai skirtingo muzikinio išsilavinimo studentai: vieni baigę 6-8 klases muzikos mokykloje, kiti 4 metus konservatorijoje, kiti 12 metų muzikos gimnazijoj ar muzikos mokykloje. Vieni iki tol užsiėmė (-ima) papildoma veikla - dainuoja choruose, groja ansambliuose, orkestruose, kiti nieko be mokyklos daugiau ir neveikia. Visi mes labai skirtingi, turime daug įvairių pomėgių arba iš vis jų neturime, o būtent tie pomėgiai ir padeda formuoti asmenybę ir jos įvairiapusiškumą. Todėl, įvairiapusiškas žmogus pakliuvęs į dundukų terpę jaučiasi kaip sveiko proto žmogus beprotnamyje. Ir dieną po dienos vietoj to, kad jis tobulėtų jis grįžtą iki pirmą levelį ir eina kartu su dundukais. Tačiau tai dar nebaisiausia. Baisiau yra kai tave supa tokie pat dėstytojai arba puikūs dėstytojai, kurie yra užsiėmę savo koncertine veikla ir neturi laiko atvažiuoti į paskaitas. Žinoma buvo puikių dėstytojų, kurie atsidavusiai dirbo, bet tokių vienetai. Juos galėčiau suskaičiuot ant rankos pirštų. Tad jei grįžčiau laiku atgal, vargu ar stočiau į muzikos didaktiką.
.jpg)
Pirmojoje dalyje mums dainavo ir grojo kursiokai ir kiti studentai: Ieva, Linas, Aušra, o antroje dalyje vyko diplomų įteikimai.
Kokia buvo savijauta, nuotaika, išgyvenimai? Sunku pasakyt. Kalbant rektoriui, dekanui supratau, kad jie turi viziją ar paveikslą universiteto ir viskas ten atrodo gražu. Taip, susijungus su VDU studentams padaugėjo galimybių pasireikšti, pasitobulinti. Bet kadangi aš įstojau dar esant LMTA- tai buvau visiškai nusivylusi universitetu ir studijomis. Didžiausia problema ta, kad priimami labai skirtingo muzikinio išsilavinimo studentai: vieni baigę 6-8 klases muzikos mokykloje, kiti 4 metus konservatorijoje, kiti 12 metų muzikos gimnazijoj ar muzikos mokykloje. Vieni iki tol užsiėmė (-ima) papildoma veikla - dainuoja choruose, groja ansambliuose, orkestruose, kiti nieko be mokyklos daugiau ir neveikia. Visi mes labai skirtingi, turime daug įvairių pomėgių arba iš vis jų neturime, o būtent tie pomėgiai ir padeda formuoti asmenybę ir jos įvairiapusiškumą. Todėl, įvairiapusiškas žmogus pakliuvęs į dundukų terpę jaučiasi kaip sveiko proto žmogus beprotnamyje. Ir dieną po dienos vietoj to, kad jis tobulėtų jis grįžtą iki pirmą levelį ir eina kartu su dundukais. Tačiau tai dar nebaisiausia. Baisiau yra kai tave supa tokie pat dėstytojai arba puikūs dėstytojai, kurie yra užsiėmę savo koncertine veikla ir neturi laiko atvažiuoti į paskaitas. Žinoma buvo puikių dėstytojų, kurie atsidavusiai dirbo, bet tokių vienetai. Juos galėčiau suskaičiuot ant rankos pirštų. Tad jei grįžčiau laiku atgal, vargu ar stočiau į muzikos didaktiką.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą