Nėra nieko maloniau, kai atsiskaitai teorinius dalykus ir supranti, kad nebereikės sėdėti prie konspektų. Juolab, kad kuo toliau tuo man sunkiau prisiversti ją mokytis ir tuo pačiu įsiminti. Taigi, ketvirtadienį atėjusi į paskutinį muzikos istorijos egzaminą, žinojau vieną: muzikos klausymą parašysiu labai gerai, o štai su klausimu bus sunkiau, gerokai sunkiau. Mums parašius klausymą, buvo iškeltas klausimas kas trauks teorinį klausimą, kadangi jų buvo septyni. Visus pastaruosius metus traukdavo grupės pirmūnė Ieva, bet šįkart norą pareiškė Linelis. Prieš traukiant jis paklausė mūsų "Kokį klausimą norite, kad ištraukčiau", mes sušukome "Pirmą" ir priėjęs prie stalo ištraukė numeriuką ir tarė "Pirmas", po ko mes partrūkome džiaugsmo šūksniais, nes... po galais, kaip tai įmanoma? Taigi, šįsyk Lino dėka, sėkmė mums, bent jau man tai tikrai, nusišypsojo.
Penktadienį laukė sekantis egzas - lietuvių etno muzikos. Aš ir vėl niekaip negalėjau nusiteikti mokslui. Juolab, kad tai buvo ketvirtas egzas šią savaitę. Tad egzaminui ruošiausi atsikėlusi ryte, kadangi egzaminas buvo 15 val. Atėjus į akademiją ėjau į fortepijono paskaitą, po ko susitikau su kursiokais ir repetavome bendrą dainą "Kam tavo vilkeli", kurią turėjome padainuoti dėstytojui vietoje muzikos klausymo. Taigi, nuėjome į egzaminą, padainavome dainą ir pradėjome su dėstytoju derėtis, kad gal galime išsirinkti kokį norime klausimą, bet jis nesutiko. Taigi, istorija kartojosi. Tiesa, šįkart kiekvienas individualiai traukė savo klausimą. Aš ištraukiau pirmą. Tą kurį geriausiai mokėjau. Tad ėjome į auditoriją po vieną ir pasakojome ištrauktus klausimus. Aš ėjau trečia. Papasakojau, sklandžiau, nei maniau, kad gausis ir dėstytojas man baiginėjant tarė: "Matau, kad viską moki, dabar jeigu padainuosi liaudies dainos pavyzdį parašysiu 10, jei ne 9." Ir čia aš pasimečiau, nes nebuvau tam pasiruošus. Bandžiau atkapstyti nors vieną dainą, kuri nebūtų harmonizuota chorui, būtų originali melodija ir man nepavyko nieko savo galvelėje atrasti. Tad padainavau "Bėkit bareliai", kurią dainavome su choru. Užbaigus, dėstytojas nusijuokė ir sako:" Labai gražiai pradėjai, bet iš kur tas galas?" Tad paaiškinau, kad čia M.K.Čiurlionio harmonizuota l.l. daina chorui ir jau ruošiaus sakyt, kad galiu padainuoti kokią kitą, kai jis pasakė "Gerai , 10, sėkmės". Išėjau iš auditorijos lyg ir laiminga, lyg kiek nusivylus. Einant namo galvoje skambėjo liaudies dainos, kurias galėjau daug geriau padainuoti. Bet šiaip ar taip rezultatas nuostabus ir nėra ko sukti galvos.
Kitas malonus dalykas, pasibaigus ar bent baiginėjantis sesijai -stalčių tvarkymas. Tas momentas, kai gali išmesti konspektus, kurių tau nebereiks ir atlaisvinti vietą stalčiuose. Tai lyg koks apsivalymas.
Ką gi dar liko trys egzaminai. Kažkokia prasme malonesni, nes nebereikės kimšti teorinės informacijos į galvą, o tik klausytis arba groti muziką.
Penktadienį laukė sekantis egzas - lietuvių etno muzikos. Aš ir vėl niekaip negalėjau nusiteikti mokslui. Juolab, kad tai buvo ketvirtas egzas šią savaitę. Tad egzaminui ruošiausi atsikėlusi ryte, kadangi egzaminas buvo 15 val. Atėjus į akademiją ėjau į fortepijono paskaitą, po ko susitikau su kursiokais ir repetavome bendrą dainą "Kam tavo vilkeli", kurią turėjome padainuoti dėstytojui vietoje muzikos klausymo. Taigi, nuėjome į egzaminą, padainavome dainą ir pradėjome su dėstytoju derėtis, kad gal galime išsirinkti kokį norime klausimą, bet jis nesutiko. Taigi, istorija kartojosi. Tiesa, šįkart kiekvienas individualiai traukė savo klausimą. Aš ištraukiau pirmą. Tą kurį geriausiai mokėjau. Tad ėjome į auditoriją po vieną ir pasakojome ištrauktus klausimus. Aš ėjau trečia. Papasakojau, sklandžiau, nei maniau, kad gausis ir dėstytojas man baiginėjant tarė: "Matau, kad viską moki, dabar jeigu padainuosi liaudies dainos pavyzdį parašysiu 10, jei ne 9." Ir čia aš pasimečiau, nes nebuvau tam pasiruošus. Bandžiau atkapstyti nors vieną dainą, kuri nebūtų harmonizuota chorui, būtų originali melodija ir man nepavyko nieko savo galvelėje atrasti. Tad padainavau "Bėkit bareliai", kurią dainavome su choru. Užbaigus, dėstytojas nusijuokė ir sako:" Labai gražiai pradėjai, bet iš kur tas galas?" Tad paaiškinau, kad čia M.K.Čiurlionio harmonizuota l.l. daina chorui ir jau ruošiaus sakyt, kad galiu padainuoti kokią kitą, kai jis pasakė "Gerai , 10, sėkmės". Išėjau iš auditorijos lyg ir laiminga, lyg kiek nusivylus. Einant namo galvoje skambėjo liaudies dainos, kurias galėjau daug geriau padainuoti. Bet šiaip ar taip rezultatas nuostabus ir nėra ko sukti galvos.
Kitas malonus dalykas, pasibaigus ar bent baiginėjantis sesijai -stalčių tvarkymas. Tas momentas, kai gali išmesti konspektus, kurių tau nebereiks ir atlaisvinti vietą stalčiuose. Tai lyg koks apsivalymas.
Ką gi dar liko trys egzaminai. Kažkokia prasme malonesni, nes nebereikės kimšti teorinės informacijos į galvą, o tik klausytis arba groti muziką.
