Nekenčiu, kai atidėlioju darbus, kuriuos galėčiau atlikti laiku, bet to nepadarau, o palieku paskutiniai dienai arba velku iki paskutinio priėmimo laikotarpio.
Kai iš principo ir tingumo sugalvoju kur nors neeiti ir po to meluoju esą negalėjau dalyvauti dėl kitų reikalų.
O blogiausia, kad sąžinė mane taip užgraužia, kad jaučiuosi lyg sverčiau 100 kg daugiau nei sveriu ir prisėdus prie tempto darbo suprantu, kad tai buvo taip paprasta atlikti. Bet ne, reikėjo tempti...
Kai iš principo ir tingumo sugalvoju kur nors neeiti ir po to meluoju esą negalėjau dalyvauti dėl kitų reikalų.
O blogiausia, kad sąžinė mane taip užgraužia, kad jaučiuosi lyg sverčiau 100 kg daugiau nei sveriu ir prisėdus prie tempto darbo suprantu, kad tai buvo taip paprasta atlikti. Bet ne, reikėjo tempti...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą