2012 m. birželio 14 d., ketvirtadienis

Koncertas IX forto muziejuje

Beveik visą dieną praleidau prie pianino, mokindamasi egzamino kūrinius. Po pietų parašė Tomas, kad stebimosios praktikos turime aprašyti keturis renginius ir ryt juos pristatyti dėstytojui. Tad apie 16val sėdau aprašinėti. Kiek vėliau gavau žinutę, kad visgi aprašų nebereikia.Viską ištryniau ir ruošiausi koncertui. Įlindus į stalčių, pamačiau, kad pėdkelnės, kurias ruošiausi dėtis, suplyšo. Tad ieškojau kitų. Radau, bet jos buvo per mažos. Pėdkelnių klausimą išsprendžiau, nusipirkau parduotuvėje, bet ne juodas, o pilkas.
   Įlipus į 23 autobusą sutikau choristą Virgutį, jis kalbėjosi su autobuso vairuotoju.  Atvažiavę į vietą, kartu ėjome link muziejaus. Atėjome pačiu laiku, jau buvo susirinkę gana daug choristų ir orkestrantų. Eidama sutikau kursioką Tomą, kuris pranešė, kad visgi reikia aprašyti renginius. Susinervinau.
   Repeticija praėjo sklandžiai, nors man atrodo vakar sekėsi geriau arba gal taip atrodo todėl, kad
orkestrantai sėdėjo apačioje ir mes negirdėjome jų burbėjimo ir apskritai geriau girdėjome vieni kitus, orkestras taip mūsų neužgožė, nes šįkart orkestrantai sėdėjo prieš mus ir atrodė, kad mūsų balsai nepasieks žiūrovų. Po repeticijos ėjome ruoštis. Rinkosi ir žiūrovai. Neįtikėtina, bet susirinko daug daugiau žmonių nei aš maniau, kad ateis. Klausytojai ėjo net į mums skirtas patalpas prašydami ir klausdami ar turime kėdžių, nes salėje nebėra laisvų vietų. Taigi teko atiduoti visas kėdes, o jų turbūt buvo apie 30, jei ne daugiau. Kadangi dar turėjome laiko iki koncerto, išėjau truputi pafotografuoti, bet deja dėl prasto apšvietimo padariau tik kelis kadrus.
Pasibaigus repeticijai..
15min iki koncerto
 Išėję į sceną pamatėme, kad salė pilna žiūrovų vieni sėdėjo ant suolų, kėdžių, kiti, neradę vietų, sėdo ant laiptų, treti-ištvermingiausi, daugiau nei 1val stovėjo.
 Koncertas praėjo labai gerai, man atrodo tiek choristai, tiek orkestrantai iš savęs ištraukė maksimumą, bent jau aš tai tikrai, po koncerto balsas buvo visiškai nusėdęs. Ieškojau, kas galėtų pamėtėti iki centro. Vienas iš choristų, Kęstutis, pasakė, kad važiuos pro centrą, bet klausė, gal kartais noriu prisijungti prie kitų ir važiuoti kur atšvęsti. Kategoriškai atsisakiau juk 10val laukė pianino egzaminas. Prieš važiuojant namo, padėjome sutvarkyti patalpą. Išėjus į lauką pamačiau, kad važiuoti švęsti gana daug ir nesusilaikiau juolab, kad Antanas taip pat turėjo egzaminą kitą dieną. Prie mūsų paskutinę minutę prisijungė Laurynas ir jo kompanija. Kadangi mašinos buvo dvi tai laisvai sutilpome.
  Kęstutis ieškojo bankomato,kad nusiimti pinigus, bet priėjus restoraną " Milano", pasiūliau eiti į jį, nes ten priima korteles ir galės paprašyti atskiros sąskaitos. Buvo beveik 23val. tad pabijojau, kad nerasim kitos taip ilgai dirbančios kavinės, kurioje galima skaniai pavalgyti. Kitas faktorius, kad mašinas palikome Antano kieme, netoli Akropolio tad tektų ilgai eiti. Atėjus į kavinę pamatėme, kad žmonių nedaug. Sėdome prie didžiausio stalo, šalia įėjimo. Užsisakėme gėrimus, maistą ir .. šnekučiavomės.
Dar tokio Antano žvilgsnio nebuvau  užfiksavus

Į pasisėdėjimo pabaigą jaučiau, kad tuoj užmigsiu, o grįžus namo tikrai neaprašinėsiu renginių, eisiu miegot. Iš "Milano" išėjome turbūt po 24val. ir neskubėdami ėjome link Antano namų. Namo mane parvežė Kęstutis. Mama dar nemiegojo, sėdėjo prie kompo. Nusiprausus pažvalėjau tad nusprendžiau aprašyti renginius naktį, kadangi nebuvau tikra ar atsikelsiu ryte. Nuėjau miegot 3val nakties. Laukė nauja diena.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą