Nežinau ar oras kaltas, ar tai, kad vėl vėlai einu miegoti, bet sunkiai rytais atsikeliu. Šiandien vos prisiverčiau, nes nenorėjau vėluoti į Dainų šventės repeticiją.
Atėjus į Dainų slėnį pamačiau tik du choristus. Nenustebau. Po kiek laiko susirinko daugiau. Atėjo ir dėstytojas. Oras buvo "pasakiškas", o aš dar išsirengiau kaip vasara (na jūs pagavot mintį). Skiečiau neėmiau, nes pagalvojau, kad vienu metu fotografuoti, laikyti natas ir dar skietį nesugebėsiu tad įsimečiau vienkartinį lietpaltį. Taigi, prasidėjo repeticija, o jai neįpusėjus ir lietus. Šalo rankos, kojos, per choristų skiečius ir savo gaubtą, kuris buvo užkritęs ant akių nemačiau nei kaip diriguoja dirigentai, nei ką jie sako, nei kaip reikia mojuoti sušlapusiomis kartoninėmis gėlytėmis. O baisiausia, kad nuo lietaus šlapo natos. Vienintelis noras buvo, kad greičiau pasibaigtų repeticija ir galėčiau eiti namo ir persirengti.
 |
| Mojuojam pagal komandą |
 |
| "Dainuok nefotografavusi..." |
 |
| Ir jį aprengė |
Galiausiai repeticija baigėsi. Ir jeigu vakar ar svarsčiau nuvažiuoti pas močiutę per pertrauką tai šiandien buvau tikra, kad važiuosiu namo. Tad patraukiau link stotelės. Visą krūvą kartoninių gėlyčių palikome ant suolo, o štai kiti pasielgė kitaip..
 |
| Šiaip ar taip man atrodo jų likimas vienodas |
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą