Rumšiškės

Vieną dieną Gari pasiūlė plaukti laivu į Kulautuvą į ką aš atsakiau, "Jau geriau tada į Rumšiškes". Mano atsakas buvo savaime aiškus. Į Kulautuvą mes plaukėme praeitą vasarą, o Rumšiškėse aš buvau daugiau nei prieš 10 metų. Tiesą šis planas vis nusikeldavo, kadangi aš išvažiavau į Austriją, Gari į Peterburgą ir Suomiją, vėliau grįžę po kelių dienų išvykome į Latviją, o galiausiai baigę kursuoti po Europą, laukėme geresnių orų Kaune.
  Taigi, išaušo gražus sekmadienis ir mes patraukėme link Kauno marių, kur laukė laivelis pavadinimu "Nemunas". Dar važiuojant troleibusu masčiau "Įdomu, ar daug žmonių išsiruošė plaukti šiandien į Rumšiškes?". Dėl bilietų plaukti laivu aš nesijaudinau, nes buvau užsakiusi iš anksto internetu. Beje prie mūsų prisijungė ir Eyup, kuriam šis sekmadienis Lietuvoje buvo paskutinis. Taigi atėję prie laivo pamatėme beveik pilnai užpildytą laivą. Net nemaniau, kad tie žmonių plauks į Rumšiškes. Mums pagaliau suradus laisvas vietas priėjo laivo kapitonas ir paklausė, ar mes nusipirkome bilietus į Rumšiškių liaudies muziejų. Velnias... Suprantama, kad mes jų neįsigijome, nes internete buvo parašyta, kad galima įsigyti laive. Tad teko eiti į kasą, kur buvo parduodami taip pat bilietai plaukti laivu. Atstovėję gana ilgą eilę, mes nusipirkę bilietus grįžome į laivą ieškoti naujų vietų, mat nesusiprotėjome palikti savo užimtose vietose krepšių.  Bet mūsų džiaugsmui radome vietą po saule. Čia ne metafora, aš sakau tai tiesiogine žodžio prasme PO SAULE. Mes atsisėdome laivo gale, atviroje terasoje, ar kaip tai vadinama laive-denis(?) . Ten buvo gera pirmas 20 min, na gerai 30 min , bet vėliau man atrodė, kad  arba aš iškepsiu ar bent jau nudegsiu.

 Atvykome į Rumšiškes kaip ir buvo žadėta per valandą. Ant kranto mūsų laukė muziejaus bilietų kontrolierius. Parodę bilietus ėjome link liaudies buities muziejaus. Perėję per miškelį atsidūrėme prie ženklo rodančio kryptis ir ilgai negalvoja pasukome link miestelio.

<-----Susižavėjo gėlytėmis.   Pavargo berniukai. Nusprendė parymoti prie trobos ----->

Net kaime nepaleidžia telefono 

Eyup išdžiuvusiame šulinyje rado lobį.

Lobis

"Pasiimsiu krūvelę prisiminimui".

Kaimas. Miestas.

 Vaikystėje, kai buvome atvažiavę su mokykla į Rumšiškes, miestelyje berods dirbo daugiau parduotuvių. Šįkart mums atėjus į aikštę pamatėme tik atidarytą knygų parduotuvėlę bei kavinę. Tiesa užėję į dirbtuves dar radome sėdinčius ir laukiančius pirkėjų amatininkus.
 Atėję prie vienos iš trobų, prie įėjimo pamatėme moteriškę prekiaujančią meduoliais. Ir nors vieneto kaina 2lt, o didesnio 4lt, leidome sau šį malonumą.

Mergytės

 Man ramiai fotografuojant trobas ir tvartus išgirdau Gario riksmus. Akimirką sustingau, pamaniau, gal bitė įgėlė. Bet greitu žingsniu priėjus prie jo, pamačiau nušoliuojančią varlę ir dėjau visu balsu žvengti (kitaip išsireikšti negaliu). Na, o apsiraminus įamžinau šį siaubūną, kad būsimi lankytojai būtų pasiruošę.

Varlytė užpuolusi Garį

Ką duosi?

Jauni arkliukai

 Viename iš sodų augo obuoliai, kuriuos užseniečiai ir ne tik, drąsiai skynė nuo medžių. Gari su Eyup taip pat nepasidrovėjo ir nusiskynė. Kadangi mano sode pilną obuolių aš susilaikiau, bet Eyup'ui pasakius, kad jie skanesni už manuosius, ryžausi paragauti. Ir ką jus manote? Jie nieko nesiskiria nuo tų kur auga mano sode, man atrodo, kad čia tie patys antaniniai obuoliai.
  Nuėjusi į šalia esantį sodą, pamačiau darželį vaistažolių tarp kurių radau kmynų, mėtų, medetkų dar man  nematytų pipirų ir daug kitų žolelių, kurias godžiai apuostinėjau.

Nusiskynė obuolį

Pipirai?

Pasivaikščioję po Suvalkijos regioną (muziejus suskirstytas į regionus) keliavome atgal link miestelio pusės.

Gari akimirkai patapo fotografu. Įamžino ispanų kompaniją

Mes pasukome link Karčemos

Iki ekskursijos pabaigos, o tiksliau laivo išplaukimo (17-os valandos) buvo likę 40 min. Ir nors mes savo kuprinėje turėjome krūvą sausainių, ryžių trapučių ir pririnktų obuolių, vis gi norėjosi ko nors šilto. Tad pasukome link karčemos. Ten buvo susirinkusi didelė dalis mūsų laivo keleivių, tačiau trys laisvas vietas radome. Dėl laiko stokos teko pasirinkti kažką greitai pagaminamo ar jau paruošto. Todėl užsisakėme barščius ir keptą duoną. Nežiūrint, kad užeiga buvo pilna žmonių, mus aptarnavo ganėtinai greitai ir mes ramiai, neskubėdami spėjome  grįžti į laivą.