Gruodžio vidurys

Žiemą, saulė išlenda labai retai ir dienos be jos niūrios ir nedarbingos. Nors mano kambaryje dideli langai, bet net per juos vargiai papuola tiek šviesos kiek man norėtųsi. O gal visgi šviesos pakankamai, tik sesija mano viduje sukuria tą pilkumo paveikslą. Nuo pat egzaminų pradžios norisi, kad viskas greičiau baigtųsi. Prieš egzaminą daugelis darbų atrodo sudėtingi, nesuprantami, nežinai nuo ko pradėt, o staiga žiūri jau ir išlaikei tą egzaminą ir gan neblogai, ir nieko sudėtingo tame nebuvo.
 Šiąnakt sunkiai sekėsi  užmigti. Ir ne dėl egzamino, o  dėl danties skausmo. Matyt auga protinis dantis. Tačiau diena man padovanojo saulę, pažymys gerą nuotaiką ir aš pagalvojau, kad metas atnaujinti savo autoportretų albumą bei parodyti, kad gruodžio viduryje, kitaip nei Izraelyje, Turkijoje ir kituose šiltose šalyse, nė kvapo sniego, viskas aplink žaliuoja net mano megztinis.
P.S. Kad ir kaip stengiausi nufotografuoti vertikaliai, autofokusas vis nesuveikdavo.