Mockynė. Antra diena

Prabudau apie 8val.ryto . Man pasirodė, kad kažkas beldė į duris. Pagalvojau gal Tomas ar Antanas, nes lyg minėjo, kad žadins visus. Bet matyt tai buvo moteriškė, maitinanti sodybos kiemsargius. Ji matyt ėjo į gretimą patalpą ko nors pasiimti. Gulėdama lovoje svarsčiau,"Įdomu saulė jau pakilo ar dar ne... Būtų smagu pamatyti saulėtekį." Tad nusprendžiau atsikelti. Stengiausi kiek įmanoma tyliau vaikščioti, kad neprižadinti saldžiai miegančių kambariokių. Apsirengiau, pasiėmiau fotoaparatą ir ruošiaus eiti, bet prisiminiau, kad reikia užsidėti šaliką. Deja niekaip negalėjau prisiminti kur jį padėjau tad išėjau be jo.
Sodyboje buvo tylu tik šunys lojo. Nutariau nusileisti prie užšalusios upės (turbūt Nemuno) .Saulė dar nebuvo pakilus, ji slėpės už miškų. Tad nutariau prasivaikščioti gatve. Padariau keletą kadrų ir laukiau to momento kai išlys saulė. Saulėtikis.. Turbūt esu jį mačius tik kelis kartus, nors prisimenu tik vienintelį kartą kai per išleistuves važiavome į apžvalginę jo stebėti, bet buvo apsiniaukę ir aš taip ir nepamačiau to grožio.
  Ir štai atėjo ta akimirka.. Mane aplankė neįtikėtinas jausmas ...visur tylu, šaltis, miškai , užšalusi upė , o aš stoviu vidury kelio ir laukiu kada pakils saulė, o jai pakilus ir apšviečiant mano sustingūsį kūną atrodo, kad aš iš tikrųjų sušilau. Bet tai tik apgaulinga akimirka.Iš burnos einantys garai susimaišę su šalčiu pavertė mano plaukus apšerkšnijusiu voratinkliu, o rankų pirštai vos galėjo nuspausti fotoaparato mygtuką. Tai bylojo, kad metas grįžti į stovyklą. Bet taip nesinorėjo...
  Ir visgi grįžau. Nuėjau į namelį prie prūdo. Pro namelio langą pamojavo Vaida. Svetainėje jau sėdėjo Saulius ir Gražvydas. Saulius pamatęs mane su fotiku tarė,-"A.. negalėsi manęs nufotkinti, nes mačiau objektyvo stiklas aprasojęs." Ir iš tiesų dėl temperatūros kaitos vargšelis žvelgė į viską per rūko plėvelę, o aš višta dar ir servetėlės nepasiėmiau.
  Po truputį judėjome pusryčiauti. Labai laukiau pusryčių, nes buvau užsisakius lietinių su varške. Dievinu blynus.  Po pusryčių turėjome laisvą valandą iki repeticijos.  Tad vaikščiojau iš kampo į kampą.

Autoportretas

Kita dalis valgė omletą

Mūsų kambarys. Virgutė klijuoja natas

Osvaldas rado užsiėmimą

Viena mūsų  kambario dalis

Sodybos gyventoja

Kaip blizga...Gal kas nori pažaisti tinklinį?

Prastūmusi laiką ėjau repetuoti. Ramutė paprašė, kad pafotografuočiau atskirai repetuojančias grupes. Repeticijoje susipažinome su kūriniais "Intakas" ir "Naktis tvartelyje". Pastarasis labai originalus. Jame kiekvienas balsas imituoja kažkokį gyvūną: vištą, aviną, karvę ir pan. tad galite įsivaizduoti kiek buvo juoko prieš pradedant dainuoti. Altai pražvengė geras 5minutes kol pagaliau kiek surimtėjo ir pradėjo kudakuoti.

Ką aš galiu pasakyti... Tenoras

Jei prisimenat praeitą pasakojimą apie tenorų darbą..Čia matote visus įrodymus: puodelius, taureles, lazdeles...

Ramute

Štai čia žmonės dirba

Tomo komentaras "Antanas sugadino nuotrauką"

Ale miega

Bet visgi kada reikia dirba

Birute

Intakas...

Altai

Pasibaigus repeticijai turėjome pertrauką, o vėliau praėjome kūrinius su Ramute.  Prieš išvažiuojant visi kartu nusifotografavome ir susirinkę daiktus keliavome namo. Taip pasibaigė mūsų pirmoji stovykla.

Ant nenukasto prūdo

Osvaldas apmėtė sniegu

Antanas prisijungė