2016 m. liepos 31 d., sekmadienis

Egzaminai Izraelyje ir dviejų studijų metų apibendrinimas


Ilgai ruošiausi parašyti šia tema. Net neįsivaizdavau kaip laikysiu tuos 8, pirmų studijų metų ,egzaminus ir dar hebrajų kalba, o juolab kaip jiems pasiruošti. Visiems teigiau, kad turbūt visus egzaminus teks perlaikyti. Tačiau pradėkime nuo pradžių.
 Pirmame semestre neturėjau nei vieno egzamino, nes:
a) turėjau tik 5-ias paskaitas t.y. dvi religinės paskaitos, viena nuotolinė (kompiuteriu)- kaip ruošti prezentacijas ir įvesti į savo mokomą dalyką technologijas, teorijos mokymo metodikos ir pamokų stebimoji praktika.
b) religinių paskaitų egzaminai manęs laukė metų gale, likusių dalykų egzaminų nebuvo reikėjo atlikti tiesiog baigiamuosius darbus tam tikra tema.

Antrąjame semetre susikaupė daug egzaminų, kadangi pirmam semestre paėmiau mažiau nei priklausė paskaitų tad teko antrame semestre studijuoti  dalį pirmo ir antro semestrų dalykus.

Pasiruošimas egzaminams
Vienos paskaitos metu netyčia užmačiau studentę naršančią facebook'o grupėje, kuri sukurta specialiai studentams besimokantiems pedagogiką. Užėjau ten ir radau krūva įvairių konspektų, straipsnių santraukų ir praėjusių egzaminų klausimų variantų, kuriuos įkėlė kiti studentai. Tad surinkau visus konspektus kiekvienam iš kursų , Gario pagalba išsivertėm į lietuvių kalbą,  skaičiau tuos vertimus ir toliau suvokus medžiaga teko įsiminti hebrajų kalba įvairius terminus ir sąvokas. Egzaminams ruošiausi kasdien, sėdėdama po 5-6 valandas per diena ir vis iš naujo ir iš naujo skaitydama konspektus tai vertimą į lietuvių kalba tai konspektą hebrajų kalba su lietuviškais prierašais, kad orentuotis kur apie ką kalbama. Vėliau priartėjus egzaminui dariau strukturinį planą, kur pasirašiau visas sąvokas, temas kurios tarpusavy susijusios.
 Kadangi beveik visi egzaminai amerikietiški t.y. testai, (klausimai su atsakymų variantais) tad visada egzamino metu galima spelioti kur teisingas, o kur klaidingas atsakymas. Tiesa repatriantai ir tokie kaip aš studentai atvykę neseniai į šalį gali naudotis žodynu ir kiekvienai egzamino valandai papildomai skiriama 15min. Aš žinoma tuo pasinaudojau. Beveik visų egzaminų metu naudojaus paprastu žodynų (spausdinta knyga), kol galiausiai neišlaikius vieno egzamino, nusprendžiau įsigyti elektroninį žodyną ir su juo eiti į perlaikymą, kadangi knygos vartimas ir žodžio ieškojimas  užima siaubingai daug laiko. Tiesa, kad naudotis žodynu, privaloma parašyti elektroninį laišką dėstytojui su prašymu, kad leistu juo naudotis. Su laiško kopija reikia eiti į universitetą ir gauti patvirtinantį antspaudą. Šį antspauduotą lapą turi atsinešti į egzaminą ir parodyti egzamino stebėtojui. Dar vienas svarbus dalykas tai studijų apmokėjimas. Neapmokėjus studijų tu neturi leidimo laikyti egzaminus. Tad vėlai sumokėjus už mokslus, privalai ateiti  su apmokėjimo lapu, nes jo gali paprašyti  egzamino stebėtojas.
   Taigi iš 8 dalykų išlaikiau 7, religinio dalyko -talmud- neišlaikiau ir net nesiryžau perlaikyti, nes jis buvo siaubingai sudėtingas. Jį sudarė 54 berods klausimai, kurių net pusės aš nesugebėjau išsiversti, nes tai buvo 5-6 sakinių istorijos su tokiais pat ilgais atsakymų variantais. Ką bekalbėti, net paskaitos metu retai suprasdavau apie ką apskritai kalbama ir vienintelė mintis lydėjusi mane pasaitos metu buvo- kaip neužmigti.
 Tiesa buvo dar ir Tanach paskaita , kurios egzamino klausimai buvo atviri t.y. reikėjo atsakinėti raštu ant A4 formato lapų. Taip ir nežinau, kaip išlaikiau šį dalyką, mane vis lydi nuojauta, kad dėstytoja manęs pagailėjo ir parašė teigiamą balą.
  Dar vienas neįprastas dalykas, su kuriuo susidūriau Izraelyje tai, kad dėstytojas nedalyvauja egzamino metu (tik ateina kelioms minutėms vidury egzamino išaiškint studentams kilusius
klausimus), patį egzamino procesą veda pašalinis žmogus, dažniausiai kokia nors pensininkė visiškai nesusijusi su universitetu, kuri stebi ir kontroliuoja egzamino procesą.  Ji užrašo ant lentos datą, dalyko nr. ir pavadinimą, dėstytojo vardą pavardę - informaciją, kurią reikia užpildyti atsakymų lape, informuoja apie likusį egzamino laiką, palydi į tualetą.  Studentas  atsakymų lape užrašo savo vardą, pavardę, tapatybės nr. , telefono nr., gyvenamąją vietą,  klausimyno nr. ir tuščiuose sunumeruotose langeliuose X -u žymi atsakymo nr.

  Egzaminų tvarka tokia: telefonai turi but išjungti ir visi daiktai, konspektai, kuprinės padėti prie sienos (dažniausiai prieš auditorija) kur sėdi stebėtoja. Ant kėdės su ištraukiamu stalviršiu turi būti tik rašymo priemonė, klausimynas ir atsakymų lapas. Na dar žinoma vanduo ir koks nors maistas egzamino metu pakramtyti. Kad gauti klausimyna ir lapą atsakymams, turi pateikti tapatybės dokumentą arba studento pažymėjimą.
  Nežinau gal Lietuvos didžiuosiose universitetuose tokia pati sistema, tačiau  kai aš studijavau Lietuvoje,  muzikos akademijoje, egzaminus visada vedė dalyko dėstytojas, plius jo kolegos, priklausomai nuo dalyko.
 Mano kursiokai Izraelyje, mane laiko didvyre, už tai, kad taip neilgai gyvendama Izraelyje, nemokėdama normaliai kalbos, ryžausi studijuoti universitete. Bet iš tiesu aš visada atsakau, kad jei ne Gari, aš net nebūčiau masčiusi apie galimybę studijuoti. Tiek kiek jis man padeda, kiek laiko skiria visų konspektų, straipsnių ir įvairių darbų atlikimui ir vertimui, turbūt niekas nėra niekam skyręs. Tad tai, kad aš jau šiemet baigiu dvejus metus trukusias studijas yra jo nuopelnas.
 Žinoma esu begalo dėkinga muzikinės pedagogikos programos vadovei Atara'i, kuri išklausiusi mane per stojamąjį pokalbį vis gi ryžosi mane priimti, puikiai žinodma kiek laiko aš šalyje ir mano kalbos lygį.Ir prie viso ko, visą studijų laikotarpį mane globojo ir  padėjo įvairiais klausimais.
  Per šiuos du metus daug naujo išmokau. Sutikau daug nuostabių kolegų ir dėstytojų, kurie įkvėpė ir toliau mokintis, viskuo domėtis, tobulėti, kurti. Neseniai kursiokai, paminėjo, kad mato didelę mano pažangą kalboje. Žinoma ir aš pati jaučiu, kad žodinis bagažas padidėjo, laisviau bendrauju tiek su studentais, tiek su dėstytojais. Žinoma turbūt prie to prisidėjo ir darbas mokykloje, bendravimas su kolegomis, vadovybe ir mokiniais.
  Mums dažnai vienas ar kitas gyvenimo iššukis atrodo neįmanomas kol jo neįveikiame. O kai įveikiame visada atiranada naujas. Svarbu tik nepabijoti ir ryžtis eiti toliau, nes tik kai žmogus turi tikslą - jis juda į priekį.




Komentarų nėra:

Rašyti komentarą