Pažvelgus ryte į langą pamaniau, kad jis aprasojęs, bet pasirodo, kad lauke buvo rūkas. Priėjus prie skardžio laiptų pamačiau medžius, kurie šįkart atrodė kitaip nei visada. Kiekvienas jų buvo individualus, nesusiliejantis su mase.Nusileidusi laiptais, nuėjau link stotelės nuo kurios puikiai matyt Nemunas, kitas jo krantas bei Vytauto Didžiojo tiltas. Bet šiandien, nors kiek besistengiau, nebuvo per 5 metrus matyt atvažiuojančio autobuso. Vienintelį ką pamačiau už šimtų tūkstančių kilometrų tai miniatiūrinį mėnulį. O gal tai buvo saulė?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą